Molėtų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, ežerai, observatorija ir naujienos

Kas yra Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė yra rytų Lietuvoje, Aukštaičių aukštumoje, maždaug už 60 km nuo Vilniaus. Centras – Molėtai, kiti žinomi miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Inturkė, Joniškis, Suginčiai, Videniškiai. Ledynmečio suformuotame kalvotame krašte telkšo apie 300 ežerų.

Dėl artumo sostinei ir gamtos Molėtų rajonas tapo viena populiariausių vilniečių sodybų ir poilsio vietų – vasarą žmonių čia gerokai daugiau nei nuolatinių gyventojų.

Molėtų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Molėtai – poilsio ir sodybų savivaldybė. Apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 53,5 tūkst. svečių – pagal turistų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, tai šešta vieta šalyje (pagal bendrą turistų skaičių – 12-a). Ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų čia daugiau nei daugumoje rajonų (12-a vieta): daug smulkių turizmo, statybų ir paslaugų verslų. Būstui ir komunaliniam ūkiui savivaldybė skiria apie 7 % išlaidų – aštunta didžiausia dalis šalyje, nes išsibarsčiusiems ežerų kaimams reikia vandentvarkos ir kelių.

Nuolatinių gyventojų tankumas – vos 11,7 žmogaus kvadratiniame kilometre (57-a vieta), vaikų dalis – viena mažiausių, per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 16 %. Politiškai rajonas – vienas Tėvynės sąjungos bastionų: 2023 m. jos sąrašas laimėjo 11 iš 21 tarybos vietos, meru išrinktas Saulius Jauneika.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Saulius Jauneika (rinkimuose iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai); prisiekė 2023 m. balandžio 24 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11
• Lietuvos socialdemokratų partija – 3
• Molėtai kartu – 3
• Darbo partija – 2
• Lietuvos žaliųjų partija – 1
• Lietuvos regionų partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 21 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 19 090, 2026 m. – 15 963 (–16,4 %). Pagal gyventojų pokytį tai 42-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 34,2 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,1 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 25,6 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 90 vaikų (5,6 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –257. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –60, iš jų vidaus migracijos saldo – –123.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 038 € (neto – 1 296 €). Tai 78 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 49-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 12,1 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,3 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 24-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 11,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 767 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 737 ūkio subjektai – 46,2 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 4 517 samdomų darbuotojų, arba 283 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, pramonės mažai, todėl pagrindinė ekonomikos kryptis – rekreacija: kaimo turizmo sodybos, poilsio bazės, stovyklavietės, vandens pramogos. Taip pat svarbūs miškininkystė, statybos ir sodybų priežiūros paslaugos, žemės ūkis (pavyzdžiui, šilauogių plantacijos).

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 40,0 mln. eurų pajamų – 2 507 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 38). Palyginti su 2021 m. (26,1 mln. eurų), pajamos išaugo 53 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 52,9 % pajamų, valstybės dotacijos – 40,4 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 41,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (36,5 %), socialinei apsaugai (20,3 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (8,5 %).

Geografija ir gamta

Teritorija yra Aukštaičių aukštumoje; aukščiausia vieta – 228 m prie Kojeliškių. Didžiausi ežerai – Stirniai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, dalis Asvejos ir Aiseto. Teka Virinta ir Siesartis. Miškai dengia apie 29 % ploto, vyrauja pušynai. Rajonui priklauso Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys bei keli draustiniai.

Ribojasi su Švenčionių rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Skuodo rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė.

Istorija

Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau neolite – stovyklų liekanų rasta Kulionyse ir Vorėnuose, o Suginčių, Kulionių ir Perkalių piliakalniai liudija baltų gyvenvietes. XVI a. Dubingiuose stovėjo Radvilų pilis su rūmais; jos vietoje atkasti Radvilų kapai. Molėtų rajonas sudarytas 1950 m., 1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Jos nedidelės: didžiausiose – Giedraičių, Alantos ir Suginčių – 2021 m. gyveno po 1,4–1,6 tūkst. žmonių, o mažiausioje – Mindūnų – apie 460. Molėtų apylinkes apima Luokesos seniūnija, miesto gyventojus aptarnauja savivaldybės administracija.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Molėtų astronomijos observatorija ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionyse.
• Dubingiai – Radvilų pilies vieta, Asvejos ežeras ir tiltas per jį.
• Videniškių vienuolynas – kanauninkų reguliarų ansamblis.
• Labanoro regioninio parko ežerai ir pažintiniai takai.
• Alantos dvaras ir Molėtų krašto muziejus.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vilniaus g. 44, LT-33140 Molėtai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.