388 žmonės neteko Lietuvos pilietybės įgiję kitą: pernai tokių buvo 1012

Iki šių metų spalio 1 dienos Lietuvos pilietybės neteko 388 žmonės, kurie įgijo kitos šalies pilietybę. Tai paskelbė Vidaus reikalų ministerija (VRM), kaip rašo LRT. Pernai tokių žmonių buvo 1012. Tai aktualu emigravusiems lietuviams, kurie svarsto prašyti Norvegijos, Vokietijos ar kitos šalies pilietybės, taip pat žmonėms, norintiems atkurti senąją, šeimos turėtą Lietuvos pilietybę.

Kokių šalių pilietybę įgiję lietuviai praranda savąją

Pasak VRM Migracijos politikos grupės patarėjos Daivos Vežikauskienės, žmonės dažniausiai pilietybės netenka tada, kai gauna kitos valstybės pilietybę. Ji LRT sakė:

„Dažniausiai Lietuvos pilietybės asmenys neteko įgiję Norvegijos, Vokietijos, Britanijos, JAV, Švedijos ir kitų šalių pilietybes“

Tai dažniausiai pasitaikančios šalys, o ne išsamus sąrašas. Taisyklė nepriklauso nuo to, kurią valstybę žmogus pasirenka.

Kodėl taip nutinka: dvigubos pilietybės taisyklė

Lietuvos pilietybės įstatymo logika paprasta: iš esmės žmogus negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu. Įstatymo 7 straipsnyje numatytos 11 išimčių, kai dviguba pilietybė leidžiama. Kitais atvejais, įgijus kitą pilietybę, Lietuvos pilietybė netenkama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiau dvigubos pilietybės atvejų būtų galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Dėl to Lietuvoje ir užsienyje jau surengti du referendumai. Abiejuose daugiau kaip 70 proc. balsavusiųjų pritarė pakeitimams, bet referendumai neįvyko, nes dalyvavo per mažai žmonių.

Iš pateiktų duomenų neaišku, ar kiekvienu atveju pilietybė dingsta automatiškai, ar po atskiro institucijos sprendimo. Tai reikėtų patikrinti Migracijos departamente prieš keičiant pilietybę.

Skaičiai: netekimas ir atkūrimas

• Pilietybės neteko iki spalio 1 d.: 388 asmenys.
• Pilietybės neteko pernai: 1012 asmenų.
• Prašymų atkurti pilietybę iki spalio 1 d.: apie 3 tūkst.
• Atkurta 2024 m.: apie 3,5 tūkst. asmenų.
• Atkurta pernai: virš 3,7 tūkst. asmenų.

Šaltinyje neaišku, ar „pernai“ reiškia 2024 metus, ar ankstesnius, todėl šių dviejų skaičių tiesiogiai lyginti nederėtų. Didžioji dalis prašymų dėl atkūrimo patenkinama. Pasak D. Vežikauskienės, pilietybė dažniausiai atkuriama Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos ir JAV piliečiams. Ji pridūrė: „Tai yra kaip antra pilietybė“.

Kada pilietybė neatkuriama

Atsisakymų nedaug. 2024 m. pilietybė neatkurta 62 asmenims, 2025 m. – 52, o šiemet iki spalio 1 d. sprendimai neatkurti priimti 30 asmenų atžvilgiu. Pagrindinės priežastys:

• pilietybės netekimas iki 1940 m. birželio 15 d. jau buvo įformintas arba tada asmens statusas buvo nustatytas kaip svetimšalio;
• trūksta dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę;
• asmuo negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis pagal Pilietybės įstatymo išimtis.

Ką daryti norint patikrinti statusą

Dėl pilietybės statuso ir atkūrimo prašymų pateikimo reikia kreiptis į Migracijos departamentą prie VRM. Prieš prašydami kitos šalies pilietybės, pasitikrinkite, ar jūsų atvejis patenka į įstatyme numatytas išimtis. Atkūrimo prašymą teikiantiems svarbiausia surinkti dokumentus, įrodančius, kad šeima turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Konkrečių terminų ir tvarkos šaltinyje nėra, todėl juos reikėtų pasitikslinti pačiame departamente.