Kupiškio rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Kupiškio marios ir naujienos

Kas yra Kupiškio rajono savivaldybė

Kupiškio rajono savivaldybė yra šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, tarp Panevėžio ir Rokiškio. Centras – Kupiškis, antras miestas – Subačius, miesteliai – Alizava, Noriūnai, Skapiškis, Šimonys ir kiti. Plotas – apie 1 080 km².

Per Kupiškį ir Subačių eina Panevėžio–Daugpilio geležinkelis, o pats miestas išsidėstęs prie Kupiškio marių – Lėvens tvenkinio, kuris tapo svarbia rekreacijos vieta.

Kupiškio skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kupiškio rajonas – vienas sparčiausiai tuštėjančių Aukštaitijos rajonų: per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 18 %, gimstamumas vienas mažiausių, o pensinio amžiaus žmonių dalis (27 %) gerokai viršija vidurkį. Vidutinė bruto alga (apie 2 024 eurai 2026 m. II ketv.) – 52-a šalyje, ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų – taip pat mažai. Socialinei apsaugai tenka beveik 21 % biudžeto išlaidų – devinta didžiausia dalis Lietuvoje.

Politiniu požiūriu Kupiškis išsiskiria tuo, kad 2023 m. merą rinko du kartus. Kovą išrinkto Tėvynės sąjungos kandidato Dainiaus Bardausko įgaliojimai VRK sprendimu nutrūko jau gegužę – VRK nurodyta priežastis: teismo sprendimu pripažintas kaltu. Spalį surengtuose pirmalaikiuose rinkimuose laimėjo socialdemokratas Algirdas Raslanas.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Algirdas Raslanas (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. lapkričio 9 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 8
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7
• Lietuvos socialdemokratų partija – 5
• Liberalų sąjūdis – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 21 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko beveik penktadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 18 413, 2026 m. – 15 092 (–18,0 %). Pagal gyventojų pokytį tai 51-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 44,3 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,5 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 27,0 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 66 vaikai (4,4 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –221. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –169, iš jų vidaus migracijos saldo – –211.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 024 € (neto – 1 288 €). Tai 77 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 52-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 9,4 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 9,1 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 41-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 12,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruota 800 bedarbių.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 442 ūkio subjektai – 29,3 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 4 524 samdomi darbuotojai, arba 300 tūkstančiui gyventojų.

Rajono ekonomikos pagrindas – žemės ūkis derlingose lygumose, maisto ir medienos perdirbimas, smulkioji prekyba. Turizmas nedidelis – apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 4,4 tūkst. svečių, nors Kupiškio marios, Šimonių giria ir Palėvenės vienuolynas turi potencialo. Dalis gyventojų dirba Panevėžyje.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 39,1 mln. eurų pajamų – 2 593 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 23). Palyginti su 2021 m. (26,4 mln. eurų), pajamos išaugo 48 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 51,3 % pajamų, valstybės dotacijos – 39,1 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 40,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (37,8 %), socialinei apsaugai (20,8 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (8,6 %).

Geografija ir gamta

Šiaurės vakarų dalis yra Mūšos–Nemunėlio žemumos pakraštyje, pietvakarinė – Nevėžio žemumos pakraštyje, rytinė – Viešintų kalvagūbrio šiaurėje; aukščiausia vieta – 137 m prie Kinderių. Teka Pyvesa, Lėvuo ir Šetekšna, telkšo 19 ežerų (didžiausi – Notigalė ir Ešerinis) ir daugiau nei 30 dirbtinių vandens telkinių, didžiausias – Kupiškio marios. Miškai dengia apie 27 % ploto; Šimonių giria – biosferos poligonas.

Ribojasi su Anykščių rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Zarasų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė.

Istorija

Kupiškis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XV a. Kupiškio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kupiškio apskrities apylinkių, 1959 m. prijungtos panaikinto Vabalninko rajono apylinkės. 1995 m. įsteigta Kupiškio rajono savivaldybė, 2009 m. – 33 seniūnaitijos, 2015 m. jų liko 22.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – šešios seniūnijos. Kupiškio seniūnija apima miesto apylinkes (pačius miestiečius aptarnauja administracija); kitos – Noriūnų, Subačiaus, Alizavos, Šimonių ir Skapiškio – turi po 1,2–1,7 tūkst. gyventojų.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Kupiškio marios – krantinė, paplūdimiai, vandens pramogos.
• Palėvenės dominikonų vienuolynas ir Šv. Dominyko bažnyčia – vėlyvojo baroko ansamblis.
• Kupiškio etnografijos muziejus ir Uoginių amatų centras.
• Šimonių giria – pažintiniai takai.
• Subačius ir Alizava – senieji miesteliai su bažnyčiomis.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 6 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vytauto g. 2, LT-40115, Kupiškis). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.