A. Dulkys kalbėjo vienaip, dabar jau sako kitaip
Dabartiniai šalies valdantieji savo tuščiais pažadais pranoksta, ko gero, daugelį ankstesnių valdžių. Vien jau čekiukų skandalo metu kiek netesėtų pažadų girdėjome, kiek kartų nuomonę valdantieji pakeitė. O dabar lenda dar vienas Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio melas, o gal, reikėtų sakyti, tiesiog pasikeitusi nuomonė. Radikaliai. Iš švelnaus, klausomojo ir patariamojo tono pereita prie itin griežtos retorikos, kuri regionų gyventojams nežada nieko gero.
Sveikatos apsaugos ministras po to, kai iš Zarasų ligoninės vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, pareiškė, kad savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija ir reikia pradėti diskusijas apie tam tikras pertvarkas.
„Tai, kas vyksta Zarasuose, man atrodo, labai svarbu suprasti, ar tai yra kažkoks sisteminis signalas, kiek mes tokių savivaldybių daugiau turime. (…) Ar jau čia nėra signalas pradėti diskusijas apie būsimus pertvarkymus ateityje. Galbūt savivaldai tai yra per sunki funkcija – savarankiška pirminė priežiūra ir didžioji dalis antrinės“, – sakė A. Dulkys.
Tada jis prakalbo apie sveikatos paslaugų teikimo perėmimą[1].
Tiesa, buvo laikas, kai Sveikatos apsaugos ministras kalbėjo visiškai kitaip.
Dar tik prieš prasidedant reformai, piešė savo, kaip labai jautraus ir tik rekomendacijas teiksiančio ministro paveikslą. Esą jis nenurodinės, kas turėtų kur nors įsteigti arba uždaryti kokią ligoninę.
Pasak A. Dulkio, ministerija nesiruošia rengti planų už savivaldybes. Nuspręsta pasirinkti tokį modelį, kur struktūrinius pokyčius ir ateities planus rengia pačios savivaldybės, kurias ministerija, esant poreikiui, konsultuoja.
„Mes pasirinkome antrąjį variantą – ateiname su namų darbais, rodome skaičius ir tikimės grįžtamojo indelio. Jie tai geriausiai žino, ko reikia jų žmonėms, – yra sakęs A. Dulkys apie savivaldybes ir jų indėlį į sveikatos priežiūros sistemą, o tada čia pat paneigęs savo žodžius. – Pasakysiu atvirai, kai kuriais atvejais man kyla abejonių, ar vietiniai savivaldos vadovai tikrai žino, ko reikia jų žmonėms. Aš ir mano komanda matome, kad kai kurioms savivaldybėms reikia visiškai kitokių paslaugų, negu jos dabar yra vystomos“[2].
Sveikatos apsaugos ministras apsimelavo?
Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad A. Dulkys truputį apsimelavo – esą anksčiau kalbėjo, kad jokio privalomo ligoninių ir šeimos medicinos jungimų nebus, o štai, pateikia siūlymus, kuriuose aiškiai nurodyta: sveikatos centro steigimas bus privalomas.
„Dar vienas žingsnis link šeimos medicinos žlugdymo.
Dabar jau turime ministro įsakymo projektą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad centrų neprivaloma steigti tik išvardintuose keliuose miestuose, o kitose savivaldybėse centrai turės atsirasti. Dar daugiau, mažose savivaldybėse steigiamo centro sudėtyje privalo būti LIGONINĖ.
Mes visi, kaip tie banderlogai, buvom hipnotizuojami ir klausėm ministro pasakų apie tokių jungimų neprivalomumą“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Veryga[3]
Kodėl 12 medikų Zarasuose svarbiau, nei 69 medikai Kėdainiuose?
Arūnas Dulkys gana neblogai rodo ir gebėjimus situacijas vertinti iš visiškai skirtingų rakursų, būtent taip, kaip palankiau jam.
Iš tiesų galima pagalvoti, kad jei jau vienu ypu iš ligoninės išeina 12 medikų, kažkas ten negerai. A. Dulkys iškart važiuoja ten, aiškinasi situaciją, kalba, kad gal savivaldybei per sunku. Ir ne tik šiai, bet visoms.
Tuo tarpu kai iš Kėdainių ligoninės per metus išeina arba atleista 69 darbuotojai, ministras… atvažiuoja pagriti tą padariusios ligoninės vadovės.
„Paėmiau ir miesto merui pasakiau tiesiai šviesiai – šiandien atvažiavau palaikyti jūsų gydymo įstaigos vadovės“, – taip sakė A. Dulkys.
Ministras negailėjo pagyrų tuometinei Kėdainių ligoninės vadovei Editai Vaškevičienei, kuri iš tiesų itin uoliai vykdo konservatorių valdžios planuojamus ir ligoninei nuleidžiamus visus sveikatos apsaugos sistemos reformos žingsnelius, nors gyventojams jie toli gražu ne visada atrodo palankūs. Tik štai koks likimas po šių reformų laukia Kėdainių ligoninės, po ministro vizito taip ir nepaaiškėjo. Nors iš pradžių aiškinęs, kad pavyzdžiui, Chirurgijos ir Priėmimo skyriaus paslaugos Kėdainių ligoninėje liks, vėliau ministras pradėjo traukti iš užanties visokius „bet“… Esą dabar reforma daroma, kad būtų pasiruošta ateities pandemijoms, o joms ne Priėmimo skyrių darbas yra svarbiausias[4].
Per mažiau nei metus laiko Kėdainių ligoninė neteko 69 darbuotojų. Vieni buvo atleisti, kiti iš darbo išėjo savo noru. Dabar iš ligoninės laboratorijos atleisti dar keli darbuotojai. Baiminamasi, kad laboratorija nebūtų sunaikinta visai, kitaip ligoninei grėstų net licencijos praradimas. Tačiau kalbas dėl galimo laboratorijos sunaikinimo ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė neigia ir ramina, kad iš laboratorijos atleisti vos trys darbuotojai, o likusių žmogiškųjų resursų esą pilnai pakaks laboratorijos funkcijoms užtikrinti[5].
Tačiau nei medikų skundai, nei išties dideli atleistų arba savo noru iš ligoninės pabėgusių medikų skaičiai ministro tąkart nei kiek neišgąsdino ir apie jokias sistemines problemas nebylojo.
Krenta ne tik regioninės ligoninės
Tačiau ne tik regionai sunkiai pakelia ministerijos užmestą reformų naštą.
Nuo sausio pirmosios dienos sujungus Klaipėdos jūrininkų, Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos universitetines ligonines, paskirtas naujas vadovas ir nauji šios bendros, jungtinės ligoninės dalininkai. Vienas jų – sveikatos apsaugos ministerija.
Ir nors apie sujungimą kalbėta jau seniai, o iš sujungimo viltasi teigiamų pokyčių, realybė atrodo gerokai liūdnesnė. Paaiškėjo, kad ligoninės finansai kone kritiškoje būklėje.
„Šių metų pradžioje buvo viešai pagarsinta Klaipėdos universiteto ligoninės preliminari pajamų ir išlaidų sąmata už 2023 metus – ji siekia minus 9 mln. eurų. Didžiąją dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui, kuris buvo nustatytas viename iš filialų 2022 m. pabaigoje“, – tokia informacija savo socialiniame tinkle dalinasi A. Veryga.
Pranešime teigiama, kad darbo užmokesčio mažinti jau nebėra kaip, o ligoninėje ir taip trūksta medikų.
„Tai po šito valdančiųjų marazmo, griaunant universitetinę mediciną, spėju, kad bus sugriauta ir tai, kas buvo iki tol. Išsilakstys medikai, gydymo įstaiga neteks teisės teikti tam tikras paslaugas. Tai sukels dar didesnes finansines problemas, o pacientams teks paslaugų važiuoti labai toli“, – sako A. Veryga[6].
