Jurgita Sejonienė: biografija, amžius, partija, iniciatyvos Seime ir naujienos

Kas yra Jurgita Sejonienė

Jurgita Sejonienė – gydytoja radiologė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikė, Seimo narė 2020–2024 m. ir vėl nuo 2024 m. gruodžio. Abi kadencijas dirba Sveikatos reikalų komitete. Viešumoje labiausiai žinoma kaip organų donorystės pertvarkos, Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir rūkymo amžiaus cenzo didinimo iniciatyvų autorė, taip pat kaip aktyvi COVID-19 vakcinacijos ir galimybių paso šalininkė.

Nepainioti su Jurgita Šukevičiene, taip pat dabartinio Seimo nare. 77.lt archyve dalis straipsnių apie J. Sejonienę anksčiau buvo pažymėti klaidingu vardu „Jūratė Sejonienė“.

Biografija ir išsilavinimas

Gimė 1981 m. balandžio 19 d. Kėdainiuose, 1999 m. baigė Kėdainių „Atžalyno“ vidurinę mokyklą. 2005 m. Kauno medicinos universitete įgijo gydytojos kvalifikaciją, vėliau Vilniaus universitete – gydytojos radiologės kvalifikaciją (VRK anketoje nurodyti baigimo metai – 2020). Studijų metais 2000–2005 m. buvo aktyvi studentų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ narė, vėliau jai pirmininkavo. 2010–2020 m. dirbo gydytoja radiologe Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir UAB „Affidea“. 2017–2020 m. dalyvavo Lietuvos medikų sąjūdžio veikloje, buvo jo valdybos pirmininko pavaduotoja. VRK anketoje nurodė mokanti anglų (įgudusi) ir rusų (pažengusi) kalbas, mokslo laipsnio ir pedagoginio vardo neturi. Laisvalaikiu, kaip pati nurodė, mėgsta skaityti, gaminti maistą ir būti gamtoje.

Politinė karjera

Seime

2020 m. J. Sejonienė į Seimą pateko pagal TS-LKD sąrašą. Visą 2020–2024 m. kadenciją ji dirbo Sveikatos reikalų komitete ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje, buvo laikinosios Gyvybės mokslų puoselėjimo grupės pirmininko pavaduotoja, priklausė grupėms „Už demokratinę Baltarusiją“, parlamentinių ryšių su Taivanu ir Tibetu grupėms bei Seimo delegacijai Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje.

2024 m. Seimo rinkimuose ji kandidatavo Kėdainių vienmandatėje apygardoje ir buvo 32-a TS-LKD sąraše; kandidatės dokumentus VRK ji pateikė 2024 m. liepos 26 d. Po pirmumo balsų skaičiavimo sąraše ji pakilo į 27-ą vietą, tačiau mandato iš karto negavo. 2024 m. gruodžio 10 d. ji perėmė atsistatydinusio Liudo Mažylio vietą. Dabar vėl yra Sveikatos reikalų komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė, Seimo delegacijos Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjoje narė, priklauso Moterų, reprodukcinės sveikatos, Kultūros asamblėjos draugų, ryšių su Tibetu ir kovos su dezinformacija grupėms.

Svarbiausios jos iniciatyvos:

• Organų donorystė. 2022 m. pabaigoje pristatė pataisas, kuriomis siūlė pereiti prie numanomo sutikimo modelio: žmogus laikomas donoru, jei per gyvenimą neprieštaravo. Kaip pavyzdį nurodė daugiau nei 20 Europos šalių. Projektas sulaukė kritikos iš Agnės Širinskienės ir dalies visuomenės.
• Civilinė sąjunga. Buvo viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto teikėjų. Projektas 2022 m. gegužę įveikė pateikimo stadiją, o 2023 m. gegužės 23 d. Seimas jam pritarė po svarstymo: už balsavo 60, prieš – 52, susilaikė 3 Seimo nariai. Galutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo 2020–2024 m. kadencijoje neįvyko.
• Reprodukcinė sveikata. 2022 m. pasisakė už medikamentinio aborto įteisinimą ir kompensavimą, 2025 m. kartu su kitais Seimo nariais pateikė projektą dėl įstatyminio nėštumo nutraukimo reglamentavimo.
• Rūkymas. 2025 m. siūlė nuo 2029 m. uždrausti parduoti rūkalus jaunesniems nei 21 metų asmenims. Birželį Seimas pasiūlymui nepritarė: už balsavo 26, prieš – 30, susilaikė 30.
• Pandemija. 2021 m. siūlė, kad neskiepyti Seimo nariai testuotųsi, kritikavo vakcinas kvestionuojančius medikų viešus pasisakymus. Vėliau galimybių pasą vadino ne idealia, bet tuo metu geriausia turima priemone.

2025 m. rudenį, būdama opozicijoje, ji kritikavo valdančiųjų sveikatos sistemos reformą, draudžiančią priemokas už valstybės apmokamas paslaugas: teigė, kad ji prieštarauja Konstitucijai ir gali sugrąžinti neoficialius mokėjimus.

Partija

TS-LKD narė nuo 2018 m. Abi kadencijas Seime dirba TS-LKD frakcijoje. 2023 m. partija ją iškėlė kandidate į Kėdainių rajono merus.

Turtas

2024 m. VRK paskelbtame turto deklaracijos išraše už 2023 m. ji nurodė 140 000 eurų vertės privalomai registruojamo turto; piniginių lėšų, suteiktų ir gautų paskolų nedeklaravo. Deklaruotos metinės pajamos siekė 44 228 eurus, mokėtinas pajamų mokestis – 8 546 eurai. 2024 m. rugpjūčio 2 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis nuo 2002 m. lapkričio dirba AB „Lifosa“, o ji pati nuo 2020 m. lapkričio 13 d. yra Seimo narė. Vertybinių popierių, individualios veiklos ir turto pardavimo pajamų ji nedeklaravo.

Viešumoje nuskambėję įvykiai

• Klausimas apie vaistų PVM (2023 m. vasaris). Merų rinkimų debatuose ji netiksliai atsakė, koks PVM taikomas vaistams, ir tai buvo plačiai aptarta (plačiau).
• Pasisakymas apie NATO (2023 m. gegužė). Jos žodžiai apie tai, kas bus aptariama NATO viršūnių susitikime Vilniuje, sulaukė pašaipų socialiniuose tinkluose (plačiau).
• LGBTQ+ asmenų sveikatos priežiūra (2025 m. lapkritis). Ji pabrėžė, kad tai buvo vienas jos kadencijos tikslų, ir priminė birželį vykusį Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdį šia tema (plačiau).
• Buvęs konsultantas V. Bartkevičius (2025 m.). Spalį jos visuomeninis konsultantas Valdas Bartkevičius Seime užsipuolė žurnalistus. J. Sejonienė elgesį pavadino netinkamu, bet iš pradžių davė jam antrą šansą; spalio pabaigoje jis iš pareigų buvo atleistas. Gruodį jis įsivėlė į konfliktą proteste prie Seimo (plačiau).

Kontaktai

Oficialus el. paštas – [email protected], darbo telefonas – (8 5) 209 6670. Adresas – Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, Vilnius.

Šeima

Ištekėjusi, vyras – Vaidas Sejonas. Vikipedijoje nurodyta, kad pora augina du vaikus. Deklaruota gyvenamoji vieta – Vilnius.