Paskelbė apie naujas organų donorystės „išimtis“, nors turinys nepakito
Panašu, kad konservatorė Jurgita Sejonienė ėmėsi pokyčių dėl organų donorystės tik dėl gražių antraščių naujienų portaluose. Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad išties naujasis pasiūlytas donorystės modelis „su išimtimis“ niekuo nesikeistų nuo seniau pasiūlyto modelio, kai skaitoma, jog asmuo sutinka su organų donoryste, jeigu prieš savo mirtį nėra pasirašęs nesutikimo po mirties tapti donoru. Dėl tokio pasiūlymo aršių diskusijų kilo ne tik Seime, bet ir visuomenėje svarstant, ar tai apskritai iš esmės pakeistų dabar galiojančią donorystės tvarką.
Parlamentarė A. Širinskienė pareiškė, kad tokie nauji siūlymai yra ne kas kitas kaip akių dūmimas dėl numanomo sutikimo donorystei, mat pokyčių „išlygose“ išties nenumatyta jokių.
„Nors realiai registruoti krikdemų pasiūlymai visą J. Sejonienės pasiūlytą modelį palieka nepaliestą, t. y. išlaiko numanomo sutikimo esmę, ir toliau paliekant nuostatą, kad jei gyvas nespėjai paprieštarauti donorystei, tai bus daroma prielaida, kad jai sutinki“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.
Po šiuo politikės įrašu užvirė tikra diskusija, o prievartine donoryste pasipiktinę internautai neslėpė apmaudo, kai už kiekvieną kraujo ėmimą, pavyzdžiui, iš piršto, ar danties gręžimą, reikalingi asmens parašai, o tuo tarpu, kad po mirties tapti donoru, užtenka neužpildyti jokių dokumentų dar prieš mirtį ar apie tai apskritai pamiršti.
Kitas internautas pastebėjo, kad J. Sejonienės siūloma įstatymo pataisa prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui, numatančiam, kad: „Žmogaus asmuo yra neliečiamas“, „Žmogaus orumą gina įstatymas“, „Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“ bei „Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai“[1].
Viena gyventoja svarstė, ar įteisinus tokį modelį, nepadaugėtų atvejų, kai medikai skambina artimiesiems dėl šių galutinės valios, bet iš jų „niekas nekelia ragelio“.
Asmuo, neturintis artimųjų ir nepareiškęs savo valios, savaime netaptų donoru
Naują pasiūlymą dėl numanomo donorystės modelio taikymo Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis[2].
Anot pasiūlymą įregistravusių Seimo narių, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo (t. y., dokumentų nepasirašymo iki jo mirties), mat dokumentai gali būti nepasirašyti ir iš nežinojimo, nesidomėjimo apie organų donavimą. Todėl atvejais, kai nėra jokių duomenų apie paties asmens nuostatas ir asmuo neturi artimųjų, kurie galėtų priimti tokį sprendimą, siūloma netaikyti numanomo donorystės modelio.
Visais kitais atvejais pagal J. Sejonienės pateiktas pataisas, gyventojai, iki mirties neišreiškę savo rašytinio nenoro, taptų potencialiais donorais.
Siūloma įteisinti numanomos donorystės modelį kiekvieną Lietuvos gyventoją paverčiant potencialiu donoru
Dėl J. Sejonienės pasiūlymų palengvinti donorystės tvarką kiekvieną Lietuvos gyventoją paverčiant potencialiu donoru Seime kilo aršios diskusijos – kai kurie parlamentarai net svarstė, kad tai atvertų kelią prekybai žmogaus organais.
Siūloma, kad jeigu asmuo iki savo mirties nebūtų pasirašęs nesutikimo tapti donoru, po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo, kurie ir galėtų nuspręsti velionio organų likimą.
Visgi, kilo diskusija, kad tokia tvarka gali sukelti situacijas, kai nepaisant velionio iki mirties išreikštos valios, jo artimieji tokį sprendimą galėtų užginčyti ir galiausiai prieš mirtį asmens išreikšta valia nebetektų jokios prasmės. Tokia pati tvarka galioja ir dabar, net ir turint Donoro kortelę, kai artimieji galiausiai nesutinka, kad velionio organai būtų panaudojami donorystei.
Tad iš esmės J. Sejonienės siūloma pataisa nieko ir nepakeistų – juk lemiamą balsą dėl organų donorystės vis tiek turės velionio artimieji, o artimųjų neturinčiam mirusiajam nebūtų taikomas numanomos donorystės modelis.
