Ar tikrai visi pilnamečiai yra nepakankamai subrendę nuspręsti dėl rūkymo?
Antradienį Seimas atmetė siūlymą nuo 2029 metų uždrausti rūkalus asmenims iki 21 metų. Pataisoms pritarė vos 26 parlamentarai, prieš pasisakė 30, tiek pat susilaikė. Taip baigėsi konservatorės Jurgitos Sejonienės iniciatyva, kuria siekta mažinti paauglių rūkymą, mat kai kurie politikai įsitikinę, jog pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau patys įgalūs nuspręsti, ką daryti su savo gyvenimu.
J. Sejonienė akcentavo, kad draudimas galėtų tapti dar viena stipria prevencine priemone, papildančia jau priimtus rūkymo kontrolės įstatymus ir griežtesnes baudas už nelegalią prekybą. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė rėmė siūlymą, primindama, kad pagal mokslinius tyrimus, kuo vėliau žmogus pradeda rūkyti, tuo mažesnė tikimybė, kad išsivystys priklausomybė[1].
Tačiau ne visiems Seimo nariams tokia idėja pasirodė logiška. Liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas stebėjosi siūlymu atimti apsisprendimo teisę iš pilnamečio. Jo teigimu, būtų absurdiška, jei 21-erių žmogus – vedęs, tarnavęs kariuomenėje ir turintis vaikų – negalėtų pats nuspręsti, ar nori rūkyti.
Šiuo metu Lietuvoje tabako gaminius galima įsigyti nuo 18 metų, ir ši riba, bent jau kol kas, išliks nepajudinta.
M. Jakubauskienė idėją remia: taip būtų atitolinama rūkymo pradžia
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė karštai remia idėją, kuri gali pakeisti jaunimo santykį su tabaku. Antradienį Seime ji pareiškė, kad siūlymas uždrausti asmenims iki 21 metų įsigyti, turėti ar vartoti tabako gaminius, elektronines cigaretes bei jų pildykles yra „teisinga ir moksliškai pagrįsta priemonė“[2].
„Remiantis moksliniais įrodymais, amžiaus cenzo padidinimas (…), nuo kurio bus galima pradėti rūkyti, visuomenės sveikatos požiūriu yra geras pasiūlymas. Todėl, kad atitolinant rūkymo pradžią, mažėja priklausomybės išsivystymo rizika“, – žurnalistams Seime sakė M. Jakubauskienė.
Lietuviai kaip reikiant „aprūko“ europiečius
Pernai metais atskleisti duomenys parodė, kad nors Lietuvoje ir mažėja įprastų cigarečių rūkymas (pernai statistinis 15+ metų lietuvis surūkė 1223 cigaretes, 2 % mažiau nei užpernai), bet elektroninių cigarečių vartojimas auga 20 %. Lietuva – viena iš elektroninių cigarečių rūkymo lyderių Europoje[3].
Trečdalis 9 klasių moksleivių per pastarąjį mėnesį vartojo elektronines cigaretes. Pusė besikreipiančių dėl rūkymo problemų – nepilnamečiai. Nepaisant draudimo prekiauti skoniais ir kvapais praturtintomis elektroninėmis cigaretėmis, pažeidimų daugėja, išnagrinėta per 30 bylų, skiriamos baudos iki 2000 eurų.
Pirma cigaretė į rankas paimama vos sulaukus 11-os
Dar liūdnesnė statistika yra susijusi su rūkorių amžiumi. Lietuvoje 65 % vaikų ir suaugusiųjų bent kartą bandė rūkyti, o nepilnamečių rūkančiųjų skaičius sparčiai auga. Kauno klinikų medikai jau net skambina pavojaus varpais – esą vis daugiau paauglių patenka į ligoninę dėl neaiškių simptomų, sukeltų nežinomų rūkomų medžiagų[4].
Kosulys, dusulys, užkimimas, nuotaikų kaita ir prastas miegas – tai ženklai, liudijantys apie galimą asmens rūkymo „stažą“. Paaugliai dažnai mano, kad cigaretės mažina stresą, tačiau ilgainiui jos didina depresijos riziką ir tik pagilina neišspręstas problemas.
Rūkyti dažniausiai pradedama sulaukus apie 11 metų amžiaus, o iki 14 metų gali išsivystyti priklausomybė, vedina smalsumo, rūkančių tėvų ar noro pritapti prie draugų. Nikotinas, aktyvindamas dopaminą, stiprina priklausomybę, o socialinė aplinka trukdo mesti.
Rūkantiems jaunuoliams greitai pasireiškia išvaizdos pokyčiai – prastėja plaukai, dantys, burnos kvapas, mažėja fizinis pajėgumas, o ilgainiui gresia lėtinės ligos, atminties sutrikimai ir vaisingumo problemos.
