Abortą siūloma legalizuoti įstatymu ir apmokėti valstybės biudžeto lėšomis
Į Seimą sugrįžta jautri ir visuomenėje daug diskusijų kelianti tema – abortų įteisinimas įstatymu. Parlamentarų grupė iš įvairių frakcijų siūlo priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų nėštumo nutraukimo tvarką ir užtikrintų, kad ši paslauga moterims būtų teikiama nemokamai.
Siūloma, kad moterys galėtų nutraukti nėštumą iki 12 savaitės be medicininių priežasčių, o esant rimtiems sveikatos sutrikimams, išžaginimui ar kraujomaišai – iki 22 savaitės. Lėšos už šias procedūras būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo[1].
Įstatymo projekte taip pat akcentuojamas pasirinkimo laisvės principas – moterys galėtų rinktis chirurginį arba vaistinį nėštumo nutraukimo būdą. Vaistinis abortas galėtų būti atliekamas ir nuotoliniu būdu, jei to pageidautų nėščioji.
Ši galimybė iki šiol Lietuvoje naudojama retai dėl teisinio neapibrėžtumo. Parlamentarų teigimu, toks sprendimas padėtų užtikrinti saugesnį, mažiau traumuojantį ir modernesnį paslaugos prieinamumą.
Kartu siūloma plėsti ir su reprodukcinėmis žmogaus teisėmis susijusias paslaugas
Be nėštumo nutraukimo tvarkos, įstatymo projektas numato ir visapusišką reprodukcinės sveikatos apsaugą – nuo nemokamos pagalbos patyrusioms lytinį smurtą iki konfidencialių medicininių, psichologinių bei socialinių paslaugų visoje Lietuvoje. Įtvirtinamas ir principas, kad kiekvienas žmogus turi teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą dėl savo kūno.
Taip pat numatyta infekcijų profilaktika, skubi kontracepcija bei specializuotų pagalbos centrų veikla.
Įstatyme siūlomas ir išplėtotas lytinis švietimas, paremtas mokslo ir žmogaus teisių principais. Švietimas apimtų temas apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių ligų prevenciją bei lytiškumo ugdymą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Įstatymo projektą pateikė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorė Jurgita Sejonienė ir kiti. Tai jau antras bandymas per kelerius metus įstatymiškai įtvirtinti moterų reprodukcines teises – pirmasis 2022-aisiais buvo atmestas dėl politinių nesutarimų.
Lietuvoje jau prieinamas medikamentinis nėštumo nutraukimas
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje jau galima atlikti ir medikamentinį abortą – moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tą padaryti gali išvengiant chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtus medikamentus[2].
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad vaistinis nėštumo nutraukimas bus galimas iki devintos savaitės, gydytojui paskyrus vaistus ir atlikus būtinus tyrimus.
Vaistus galima išgerti namuose, o po jų – gauti gydytojo priežiūrą. Ši procedūra kompensuojama tik tuo atveju, jei yra medicininių indikacijų, pavyzdžiui, pavojus motinos ar vaisiaus gyvybei. Kitais atvejais moteriai reikia už ją mokėti pačiai.
Europiečiai pritartų abortų legalizavimui
„Pew Research“ atlikta apklausa parodė, kad 27 šalyse vidutiniškai 66 proc. respondentų pritaria teisei į abortą, o Europoje, ypač Švedijoje (95 proc.), ji yra labai populiari. Tačiau tokiose šalyse kaip Lenkija ir kai kuriose Azijos šalyse, įskaitant Vietnamą ir Indoneziją, laikomasi konservatyvesnio požiūrio[3].
JAV 63 proc. pritaria legaliems abortams, tačiau liberalų ir konservatorių nuomonės labai skiriasi.
Nustatyta, kad požiūriui į abortus didelę reikšmę turi ir išpažįstama religija. Religingose šalyse, pavyzdžiui, Nigerijoje, abortai mažai remiami, o pasaulietiškose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, abortai sulaukia didžiulio palaikymo. Tokiose šalyse kaip Izraelis ir Nigerija religinės grupės laikosi labai skirtingų požiūrių į abortus.
Lytis taip pat turi įtakos, nes moterys paprastai labiau palaiko teisę į abortą nei vyrai, ypač Vakarų šalyse. Tačiau Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje šie skirtumai ne tokie ryškūs. Nepaisant šių skirtumų, parama abortų teisėms pasaulyje vis labiau auga.
