Griežtėja visuomenės nuomonė civilinės sąjungos klausimu
Valdantiesiems taip aktyviai stumiant vienalytės partnerystės idėją, o galiausiai skatinant tos pačios lyties porų santykių įteisinimo problemas spręsti pasiūlant kone analogišką alternatyvą – civilinę sąjungą – dar neišdegė. Kuo daugiau ši idėja eskaluojama, tuo labiau auga pasipriešinimas jai. Remiantis naujausia atlikta visuomenės apklausa buvo nustatyta, kad net 72 proc. apklaustųjų nepritaria tokiai sąjungai ir kiek palankiau vertintų Artimo ryšio įstatymo projektą.
Šių metų vasario 9-18 dienomis atliktas reprezentatyvus „Vilmorus“ gyventojų tyrimas parodė, kad visuomenės pozicija Civilinės sąjungos klausimu lyginant su prieš tai 2022 m. birželio 9-18 d. atliktu tyrimu, sugriežtėjo.
Naujausios apklausos duomenimis, labiausiai išaugo visiškai nepritariančių Civilinės sąjungos įstatymo projektui dalis ir pasiekė 57 proc. (pernai metais buvo 54 proc.)[3].
Išaugo ir greičiau nepritariančiųjų kiekis – atitinkamai nuo 14,2 proc. iki 15 proc.
Tuo tarpu sumažėjo visiškai pritariančių skaičius – nuo 6,4 proc. birželį iki 6 proc. vasario mėnesį, sumenko greičiau pritariančių gretos – atitinkamai nuo 13,8 proc. iki 12 proc. Taip pat liko mažiau neturinčių nuomonės – iš 11,7 proc. tokių liko 10 procentų.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu būtų teisiškai sureguliuojami kartu gyvenančių asmenų santykiai ir praktinės problemos, tačiau tuo pačiu būtų įteisinamos ir homoseksualios šeimos.
Pritartų, kad būtų sprendžiama bendro gyvenimo dilema
O štai gerokai palankiau visuomenė vertina Artimojo ryšio įstatymo projektą, kuris spręstų kartu gyvenančių vienalyčių porų praktines problemas, bet neįteisintų homoseksualių šeimų.
Lyginant šiuos metus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, palaikančiųjų Artimo ryšio įstatymo projektą dalis padidėjo nuo 25 iki 27 proc., padaugėjo neturinčių nuomonės šiuo klausimu (kurį įstatymo projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio labiau palaikytų) dalis – atitinkamai nuo 15,5 iki 20 proc.
Tačiau tuo pačiu sumenko gretos tų, kurie teigė nepalaikantys nei vieno iš šių projektų (nuo 46,1 iki 41 proc.)[3].
Tyrimo metu didžioji dalis respondentų nurodė norintys, kad tokie svarbūs šeimos klausimai būtų sprendžiami referendumu – tam pritarė net 59 proc. apklaustųjų (pernai tokių buvo 57,7 proc). ir tik 15 proc. galvoja, kad tokius klausimus turėtų spręsti Seimas, priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą (pernai tokių buvo 14 proc.).
Tarp partijų rinkėjų bręsta skirtingos pozicijos
Nustatyta, kad labiausiai linkę nepalaikyti Civilinės sąjungos įstatymo projekto yra opozicinėms partijoms prijaučiantys rinkėjai. Štai net 100 proc. šio klausimo nepalaiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjų, Tautos ir teisingumo sąjungos (93,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (86,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (84,9 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (83,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (79,6 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (79,2 proc.)[3].
Kiek įdomesnė situacija susiklostė tokios pozicijos gretose, kai liberalusis rinkėjas parodė… vidurinį pirštą tokioms įstatymo pataisoms. Štai Civilinės sąjungos įstatymo projektą palankiai vertina tik mažiau nei trečdalis Liberalų sąjūdžio (27,3 proc.) rėmėjų, o per nepilnus metus net ir jų gretos sumenko kone perpus – nuo 51 proc. 2022 metų birželį iki 27,3 proc. šių metų vasarį.
O štai ištikimi liberalų rėmėjai ne tik kad vangiai palaiko tokį projektą, bet ir labiau jam nepritaria nei pritaria – nepritariančių gretos siekia 60,6 proc. ir yra dvigubai didesnės nei jį palaikančių.
Tuo tarpu tarp TS-LKD gretų projekto palaikymas išaugo ir vasarį pasiekė 43 proc. (birželį buvo 37,6 proc.) – tiek pat konservatorių rinkėjų remia ir Artimojo ryšio įstatymo projektą.
Civilinės sąjungos projekto ateitis lieka neaiški
Vis dėlto praėjusių metų gegužę pirmąjį laiptelį parlamente įveikęs Civilinės sąjungos projektas, neaišku, kada ant parlamentarų darbastalių sugrįš ir vėl. Projektą teikusi konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad politikų balsų, kurie jam leistų kopti toliau, esą nepakanka, todėl visuomenei reikėtų „spausti politikus“, kad jie imtųsi šio įstatymo projekto svarstymo[4].
J. Sejonienė kovo pradžioje teigė laukianti savivaldos rinkimų pabaigos, kad būtų galima matyti realią situaciją – ar ji nepablogėjo dar labiau.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tąkart teigė, kad yra didelė tikimybė, jog Civilinės sąjungos projektas į Seimo darbotvarkę sugrįš jau pavasarį.
Tuo tarpu opozicinių frakcijų lyderiai neslėpė, kad iš valdančiųjų nuolat girdėti kaip jie vis su kažkuo tariasi dėl šio projekto, tačiau kol kas tokių diskusijų nebuvę.
Primename, kad lapkričio 7-ąją portalas „Delfi“ atliko apklausą, kurioje respondentų teiravosi, ar šie pritaria/nepritaria galimybei Lietuvoje sudaryti Civilinę sąjungą. Teigiamai į šį klausimą tąkart atsakė dauguma apklaustųjų (70,32 proc.), 17,83 proc. šiuo klausimu buvo neutralūs (nei pritarė, nei nepritarė), 9,26 proc. nepritarė arba visiškai nepritarė ir likę 2,59 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
