<h2>Ministrų patarėjams negalioja taisyklė būti nepriekaištingos reputacijos</h2>
<p>Kaip žinia, norint tapti valstybės tarnautoju, ir nesvarbu, ar politinio pasitikėjimo, ar karjeros tarnautoju, reikalinga nepriekaištinga reputacija. Juk valstybės tarnautojui privalu laikytis ir reikalingų veiklos etikos principų, tokių kaip: pagarba žmogui, padorumas, pavyzdingumas, teisingumas ir kt.</p>
<p>Tačiau, panašu, jog sąvoką „reputacija“ visi suvokia savaip. Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas kviečiasi į patarėjus žmogų, kuris būdamas girtas smaugė savo žmoną. Tiesa, sakytume, S. Gentvilas visiškai neturi patarėjų, nespėja vienas nudirbti visų reikiamų darbų. Anaiptol, pas ministrą komandoje – net penki patarėjai, o dabar šių bus apvalus šešetas.[2]</p>
<p>Be visa ko, ministro komandai dar priklauso ir keturi viceministrai, o darbotvarkė nežmonišku užimtumu taip pat „nespindi“. Štai rugsėjo mėnesį ministras dirba vos 11 dienų, o kai kuriose iš jų – vos po vieną susitikimą.[2] Gal ministras savo atsargas pildo ir taip mėgina ruoštis įtemptam rudeniui? O galbūt visiems rajonų liberalams reikia vietų ministerijų kabinetuose? Teisingą atsakymą žino tik pats S. Gentvilas.</p>
<p>O dabar šiek tiek apie naująjį ministro patarėją, liberalą iš Plungės Audrių Šapalą. Minimas asmuo užima svarbias pareigas savo mieste – yra Plungės rajono savivaldybės tarybos narys. </p>
<p>2018 m. rugsėjo 3 d. leidinys „Žemaitis“ atvėrė A. Šapalo asmeninio gyvenimo užkulisius. Konfliktas, kurio metu A. Šapalas, būdamas neblaivus, smaugė savo sutuoktinę, įvyko rugpjūčio 23-ąją. Leidinyje buvo pateikta informacija, jog žmoną smaugusiam A. Šapalui buvo nustatytas 1,83 prom., o jo sutuoktinei – 0,62 prom. girtumas.[4]</p>
<p>Tuomet tarp sutuoktinių užvirė tikra pekla, mat moteris, gindamasi nuo gerokai įkaušusio savo vyro, trenkė jam į galvą lėkšte. A. Šapalas tuomet nusprendė nenusileisti moteriai ir mainais sviedė į ją laikrodį ir taip prakirto lūpą. Visgi, labiausiai intriguojanti dalis buvo ta, jog po konflikto politikas atsidūrė ne areštinėje, o ligoninėje, kur jam buvo nustatyta galvos žaizda bei smegenų sukrėtimas.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mustynes.jpg" alt="Patarėjo reputacija" /></p>
<h2>Galimybių pasai reikalingi tik eiliniams mirtingiesiems, Seimo nariams nebūtini net testai</h2>
<p>Taigi, Vyriausybė nuo rugsėjo 13-osios įveda ribojimus nevakcinuotiems asmenims arba kitaip tariant „neskiepytųjų karantiną“. Žmonės baiminasi prarasti pagrindinius pajamų šaltinius, darbus, todėl įbauginti skuba skiepytis. Žinoma, rizikuoti nepatekti į darbą galioja ne visiems. Į parlamentą Seimo nariai gali patekti tiek be galimybių pasų, tiek be testų.</p>
<p>Kiek kitokios taisyklės galioja, jei esate tik Seimo svečias – tokiu atveju be galimybių paso galėsite tik pastovėti prie paradinių durų iš lauko pusės. Pranešama, kad Tautos atstovams, kurie neturi imuniteto, nereikia net testuotis, kai tuo tarpų tą daryti privalo vykdantys viešąjį administravimą. Panašu, Seimas tampa ypatinga vieta.</p>
<p>Teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau parengė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias yra siūlomas privalomo testavimo įvedimas ir skiepijimas nuo koronaviruso. Žinoma, tam tikrų profesijų atstovai, norintys išlaikyti darbo vietą, jau dabar privalo profilaktiškai testuotis.</p>
<p>Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigė, jog testuotis turėtų ir Seimo nariai, kurie nėra pasiskiepiję. Tačiau šiam siūlymui suskubo paprieštarauti SAM Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė, pabrėždama, jog Seimo nariai nevykdo viešojo administravimo veiklos.[6] Virusą platina tik tie, kurie dirba su viešuoju administravimu susijusioje veikloje, todėl atsargiai.</p>
<p>Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad galimybių pasai parlamente – tik rekomendaciniai:[6]</p>
<blockquote>Šį klausimą Seimo valdyba jau svarstė. Parlamentarams tik rekomenduojama įeinant į Seimo rūmus pateikti galimybių pasus, valdyba neturi įgaliojimų neįleisti jų į darbovietę. Teisės departamentas pateikė išvadą, kad tam reikalinga keisti Seimo statutą. Kai kurie Seimo nariai pasisako už tokias pataisas, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-2.jpg" alt="Išimtys parlamentarams" /></p>
<h2>Parlamentarai savo noru gali laikytis bendros rekomendacinės tvarkos</h2>
<p>Diskusija apie tai, kad parlamentarams yra taikoma išimtis dėl galimybių pasų, užvirė dar rugpjūtį. Tuomet Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, jog parlamentarai, paraginti savo frakcijų, savo ruožtu į darbą atvyks su galimybių pasais ir „neieškos sau galimybių išsiskirti iš kitų lankytojų“. Tačiau, ką daryti, jei ne visi parlamentarai nori savo ruožtu tai daryti?</p>
<p>Ne bėda – šis gali to ir nedaryti, mat Seimo nariams turi būti užtikrinamos demokratinės teisės dalyvauti posėdžiuose bei kituose pasitarimuose. Lietuvoje savo teises išlaikė tik parlamentarai, praradusiems viltį derėtų mokytis būtent iš jų.</p>
<p>„Tiesiog Seimo narys turi tam tikrą prievolę dalyvauti Seimo posėdžiuose, balsuoti. Tol, kol nėra alternatyvos užtikrinti mišrų Seimo darbo būdą kalbant apie balsavimus Seime, tol iškyla tokia situacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks pakeitimas galėtų būti inicijuojamas per Seimo statuto, įstatymo pakeitimą. Matyt, tokių iniciatyvų, artėjant rudens sesijai, mes sulauksime“, – ramino V. Čmilytė-Nielsen.[7]</p>
<p>Žinoma, jei Seimo nariai bus priversti į darbą ateiti tik su galimybių pasais, kas tuomet skelbs naujus ribojimus šalies gyventojams? Piliečiai nesulaukia ir „vakcinų ministro“ bei kitų Vyriausybės narių antrosios bei trečiosios vakcinos dozės. Juk po vienos viskas pasimiršo, o kur dingo revakcinacija? Galbūt valstybei nederėtų leisti milijonų reklaminėms kampanijoms. Galbūt pakaktų viešos ministrų vakcinacijos visomis reikalingomis dozėmis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0104-venteviteikaite-3.jpg" alt="Galimybių pasas Seime" /></p>
