Iš vėžių išmušė artėjantys savivaldos rinkimai
Itin didelį susiskaldymą tarp parlamentarų sukėlęs Civilinės sąjungos įstatymas vėl kyla it feniksas iš pelenų, tačiau, kaip spėjama, ne ilgam. Praėjusią savaitę į Seimo posėdžių salę turėjęs grįžti įstatymo projektas taip ir nebuvo pradėtas svarstyti dėl neva išsiskyrusių už jį balsavusių Seimo narių pozicijų. Tačiau prieš savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariams surinkus parlamentarų parašus, kad būtų teisiškai įvertintas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, jau šiandien Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė paskelbė, kad vertinimo nebus, mat Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas vienbalsiai nusprendęs, kad vertinimo buvo per vėlai paprašyta.
Priešingai nei gyventojai (kaip teigiama naujausioje „Delfi“ atliktoje apklausoje[7]), Seimo nariai, palaikę Civilinę partnerystę, panašu, šį kartą susvyravo. Viena iš šio projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad artėjant savivaldos rinkimams, pastebimas kai kurių politikų susvyravimas šiuo klausimu norint įtikti rinkėjams. Anot jos, tokių parlamentarų yra ir toje pačioje TS-LKD frakcijoje, ir tarp valdančiųjų frakcijų narių bei opozicijos, kurios nariai šį projektą palaikė[3].
Tačiau parlamentarė pareiškė besitikinti vieno – kad tik žmonės sugrįžtų į „sveiką protą“, mat atliktos apklausos rodo, kad visuomenė esą vis labiau supranta, apie ką šis projektas yra.
Visgi, socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad nepaisant apklausoje parodyto besikeičiančio visuomenės požiūrio į Civilinę sąjungą, projektui nepritariančių frakcijos narių nuomonė esą nepasikeis. Anot jo, „už“ projektą pateikimo stadijoje balsavo 7 frakcijos nariai, o „prieš“ – penki arba balsavime nedalyvavo.
„Ženklus pokytis nėra įvykęs, nes šis klausimas stipriai poliarizuoja visuomenę – ar bus 70, ar 60 proc. nepritariančių, šis klausimas liečia platesnį įsitikinimų spektrą – tiek dėl šeimos sąvokos, tiek dėl įvaikinimo ir panašiai. Pati Civilinės sąjungos koncepcija tarsi ir nekeltų daug problemų daugeliui Seimo narių, bet kas iš to seka toliau – jau atsiranda papildomų klausimų ir abejonių“, – teigė G. Paluckas[3].
Visgi, „valstiečių“ inicijuotą kreipimąsi į Seimo valdybą bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) su prašymu atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, G. Paluckas vertina kritiškai – kaip projekto svarstymo proceso stabdymą.
Dešimt dienų nėra didelis laiko tarpas
Tačiau LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė rėžė, kad tai į proceso vilkinimą visai nepanašu, mat 10 dienų (per šį laiką turi būti pateikiamos ekspertų vertinimo išvados) šioje diskusijoje, jos nuomone, nėra didelis laiko tarpas. Juk svarbiausia, kad tai būtų kokybiškas, o ne probėgšmais priimtas įstatymas[7].
A. Norkienė taip pat dvejoja ir „Delfi“ atliktos apklausos rezultatais, mat ji buvo internetinė, todėl nėra aišku, ar buvo išlaikyti apklausai reikalingi reikalavimai. Kita vertus, „valstiečiai“ esą sprendimą netradicinės orientacijos asmenims mato per „artimo ryšio“ sąvoką.
Nuomonės vertybiniais klausimais esą nepakeitė ir Sauliaus Skvernelio Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai – tie, kurie nepalaikė įstatymo, pasak jo, nepalaikys ir toliau, o dvejojantys esą savo poziciją irgi jau turėtų išreikšti, mat tai nėra jų politinės darbotvarkės klausimas.
A. Širinskienės nuomone, kadangi valdantiesiems šiuo klausimu gali pritrūkti balsų, jie Civilinės sąjungos projektą esą gali „ištraukti“ kartu su biudžetu. Apklausa politikei taip pat nepaliko gero įspūdžio – pasak jos, ji buvo atlikta neprofesionaliai, daryta vieno iš interneto portalų, kuris apklausomis neužsiima, o atsakymai jau suponuojami pateiktuose klausimuose.
Konservatorius Paulius Saudargas taip pat patikino, kad pozicijos frakcijoje jau irgi nusistovėjusios, buvo sutarta, kad dėl kai kurių klausimų jos nariai turės skirtingas nuomones. Pats P. Saudargas nuomonės apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą teigė nepakeitęs, mat jis pateikė projektą dėl „artimo ryšio“, kuris buvo numarintas[7].
Įstatymo vertinimo nebus
Čia pat trečiadienį A. Širinskienė pasidalijo ir dar viena žinia – pasirodo, žlugo ir Civilinės sąjungos projekto įstatymo vertinimas. Parlamentarė pranešė, kad tas esą jau buvo aišku ir be balsavimo bei diskusijos, kadangi, pasak jos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pats save vienintelį esą pasiskyrė klausimo rengėju ir jau nusprendė už visą komitetą – posėdis net neįvyko, o protokolo projektas atsirado.
Argumentuojama, kad numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebus inicijuojamas dėl to, kad neva vertinimo buvo paprašyta per vėlai.
„Čia toks, matyt, konservatorių noras diskutuoti, pasitelkti mokslininkus, atsakyti į visus klausimus. Ne tik Seimo nariams, kuriems reiks apsispręsti dėl šito projekto, bet, kas svarbiausia, į klausimus, kylančius visuomenei“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.
Patyčios Seime vyksta pilnu tempu?
Tuo tarpu pagarba opozicijai netrykštantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, nors pašaipų savo atžvilgiu ir nemėgsta, bet jam patinka jas dedikuoti kitiems. Pavyzdžiui, jam skersai kelio stojantiems politikams. Paskelbus apie LVŽS užmojį rinkti Seimo narių parašus siekiant teisiškai įvertinti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, Laisvės frakcijos narys teigė matantis A. Širinskienę neva lakstančią po Seimo koridorius ir renkančią parašus.
T. V. Raskevičiui kilo klausimas, ar A. Širinskienė buvo tokia pati pareiginga ir uoli padėjėja, kai tie patys „valstiečiai“ jai liepdavę vaikščioti pro šonines duris.
Į tokį politiko komentarą A. Širinskienė netruko šmaikščiai atšauti – pasirodo, tuo metu parlamentarė besisvečiavusi pas A. Norkienę kabinete ir skaniai valgiusi tortą savo gimtadienio proga.
„Bet va taip gimsta gandai Seime ir kolegos, kuris mane ypač myli, postas, yra to iliustracija. Ta pačia proga dėkoju kolegei Aušrinei Norkienei už gabaliuką torto ryte bei visiems skaitantiems šį postą už vakarykščius sveikinimus“, – socialinėje platformoje rašė A. Širinskienė.
Siekė išsiaiškinti, kaip bus reguliuojami visuomenės santykiai
Apie surinktus parašus Civilinės sąjungos įstatymo projekto teisėtumui vertinti LVŽS pranešė praėjusią savaitę. Sąjunga pažymėjo, kad raštas buvo išsiųstas Seimo valdybai ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui.
„Akivaizdu, kad naują Civilinės sąjungos įstatymo projektą ruošę Laisvės partijos ir konservatorių atstovai neturi nei reikiamų teisinių žinių, nei kompetencijų. Todėl siekiame tiksliai išsiaiškinti, kaip numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomenės santykius. Ekspertų prašome įvertinti ir išaiškinti visuomenei, kaip gyvensime ateityje, jeigu šis kontraversiškas projektas bus priimtas“, – teigė LVŽS frakcijos Seime seniūnė A. Norkienė.
LVŽS pranešė, kad Seimo nariai nori gauti atsakymus į klausimus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiks teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Prašyta įvertinti ir galimas grėsmes, jeigu nutiktų taip, kad siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus.
Viskas pasukama reikiama kryptimi?
Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus pateiktų apklausų rezultatais netiki ir mano, kad tai dar viena kreivų veidrodžių karalystė Lietuvoje. Dar praėjusią savaitę politikas paskelbė kartu su kolega Andriumi Palioniu sulaukęs informacijos, kad ratuką apsukęs įstatymo projektas praėjusį ketvirtadienį vėl turėjęs sugrįžti į Seimo darbotvarkę.
„Sutapimas ar ne? Bet pastaruoju metu vis tenka išgirsti apie „visuomenės apklausas“ ir jų rezultatus, neva bylojančius apie Lietuvos žmonių pritarimą vienos lyties asmenų sąjungos legalizavimui“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje teigė J. Pinskus.
Jo nuomone, šios apklausos pasukamos ta linkme, kuria reikia.
J. Pinskus taip pat pridūrė žinantis, kad kaip ir visus ankstesnius kartus, Regionų frakcijai priklausančių parlamentarų pozicija bus „prieš“ šį įstatymo projektą.
Apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties sąjungas
Lapkričio 7 d. „Delfi“ atlikta apklausa tapo tikru atspirties tašku pasisakantiems už Civilinės sąjungos įstatymo projektą[7]. Juk dabar bet koks veiksmas pateisinamas augančiu visuomenės palaikymu.
Pirmasis apklausos klausimas skambėjo taip: „Ar pritariate, ar nepritariate, kad Lietuvoje būtų suteikta galimybė įteisinti vyro ir moters santykius ne tik santuokos būdu, bet ir sudarant civilinę sąjungą?“
Į šį klausimą teigiamai atsakė 70,32 proc. respondentų, nei pritarė, nei nepritarė 17,83 proc., nepritariančių arba visiškai nepritariančių buvo 9,26 proc. Likę 2,59 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
„Apie partnerystės, arba kitaip civilinės sąjungos įstatymą, kalbama jau daugiau nei metus. Viešojoje erdvėje vyko nemažai diskusijų, Seimo nariai ieškojo kompromisinio įstatymo varianto, panašu, kad tai teigiamai prisidėjo prie visuomenės nuomonės pokyčio. Ši apklausa rodo, kad gyventojai palankiau vertina tos pačios lyties sąjungas, nei iki šiol buvo spekuliuojama kai kurių politikų ar visuomenės veikėjų“, – komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė[7].
Kiek daugiau nei pusė respondentų (56,77 proc.) teigė pritariantys ir tam, kad civilinę sąjungą sudarę asmenys galėtų pasirinkti vienas kito pavardę. Maždaug kas penktas gyventojas tokią galimybę vertino neigiamai (16,83 proc.), o kas ketvirtas neturėjo nuomonės (26,39 proc.).
