<h2>Medikamentinis abortas būtų prieinamas kiekvienai, o vaistai gali būti kompensuojami</h2>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar balandžio mėnesį pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo norima Lietuvoje įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Tokie planai sulaukė daug aštrių diskusijų, todėl veikiausiai nėra ko stebėtis, jog ministras Arūnas Dulkys ilgai delsė ir nepasirašė minėto projekto. Tačiau tikėtina, jog jau nuo sausio mėnesio moterys galės pasinaudoti medikamentinio nėštumo nutraukimo galimybe.</p>
<p>A. Dulkys sako[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvoje nėra registruotų vaistų. Natūralu, kad nebuvo tokios paslaugos, nėra ir vaistų. Dirbame su atitinkamais vaistų registruotojais. Ir pagal tai, kaip vyksta procesas, matau labai realią galimybę, kad rudenį tokie vaistai jau galėtų būti registruoti, ir kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos tokios paslaugos Lietuvos moterims taip pat galėtų būti teikiamos.“</p>
</blockquote>
<p>Medikamentinis nėštumo nutraukimas įmanomas ankstyvo nėštumo pradžioje. Išgeriant specialius medikamentus nereikia stacionarizavimo, operacinės komandos, anestezijos, taip pat sumažėja chirurginių infekcijų rizika. Tačiau kai kurie nuogąstauja, jog tai drauge sumažina tikimybę, kad neplanuotai pastojusios moterys tinkamai apgalvos nėštumo nutraukimą ir vėliau nesigailės jį nutraukusios. O dabar neretai nutinka taip, jog ilgiau palaukusios, gavusios psichologinę ir finansinę paramą, būsimos mamos visgi nusprendžia išsaugoti nėštumą.</p>
<p>Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įžvelgia tik teigiamą šio siūlymo pusę ir primena, jog Lietuvos moterys ir taip sugeba rasti būdų, kaip atlikti medikamentinį abortą:</p>
<blockquote>
<p>„Atėjo laikas, kada turėtų medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje būti įteisintas, nes tai moterims būtų saugiau. Pasaulis atviras, mes esame Europos Sąjungos valstybė, keliaujam, internetu galime atsisiųsti. Ar [reikia] apsimesti, kad mes tos problemos neįžvelgiame?“</p>
</blockquote>
<p>Jam antrina ir parlamentarė Jurgita Sejonienė, kuri prasitarė, kad abortui skirtus vaistus ketinama kompensuoti. Tiesa, kompensacija priklausytų ne visoms[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Tie vaistiniai preparatai būtų kompensuojami toms moterims, kurios atitiktų indikacijas. Pirmiausia tai yra labai jauno amžiaus moterys, dažniausiai paauglės, taip pat prievartos aukos.“</p>
</blockquote>
<p>Politikė taip pat tikina, jog medikamentinis nėštumo nutraukimas ankstyvame nėštume yra pats saugiausias:</p>
<p>„Jis paskui turi mažiausias pasekmes, nesutrikdo vaisingumo ateityje.“</p>
<h2>Kritikuojama, jog vietoj skatinimo išsaugoti nėštumą siūloma dar lengviau jo atsisakyti</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/medicamental_abortion_in_lithuania.jpg" alt="" /></p>
<p>Visgi, siūlymas įteisinti medikamentinį abortą sulaukė nemažai kritikos. Pasak kai kurių politikų, reikėtų apgalvoti, kokios priemonės padėtų išsaugoti nėštumą ir paskatintų moteris neatsisakyti savo atžalų, o ne atvirkščiai – atverti dar paprastesnio ir greitesnio aborto galimybę. Juk demografinė Lietuvos padėtis ir taip kelia vis didesnį nerimą, nes gimdoma vis mažiau vaikų.</p>
<p>Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dabar laikas telkti dėmesį į pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti poroms ir į motyvaciją susilaukti vaikų apskritai. A. Veryga teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvoje demografinė situacija nėra gera, mes daugiau mirštame, negu gimstame, ir aš kol kas nematau nė vienos priemonės, kuri žmones skatintų turėti, juos išsaugoti.“</p>
</blockquote>
<p>Jis taip pat sako[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Mes turėtumėm galvoti ne kaip kurti paprastesnį būdą nutraukti nėštumą, bet kaip sukurti sąlygas, galimybes, net jeigu tas nėštumas neplanuotas, jį išsaugoti – yra krizinio nėštumo pagalba ir panašiai, – kalbėjo A. Veryga. – Ar mes norime, kad būtų kuo patogiau – per valandą išsiskirti, per dešimt minučių nėštumą nutraukti… Čia yra jau ideologiniai, ne medicininiai klausimai.“</p>
</blockquote>
<p>Panašios pozicijos laikosi ir A. Širinskienė[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Valstybės politika turėtų skatinti gimstamumą judėti didinimo linkme, o ne mažinimo. Mūsų demografinė situacija yra tokia bloga, kad mes turėtume būti suinteresuoti kaip valstybė ir kaip politikai, kad kuo daugiau vaikų gimtų.“</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu medikamentinis nėštumo nutraukimas dar labiau palengvintų procedūrą, kai galvojama apie vaisiaus atsisakymą. Moteriai reikėtų tik nueiti pas gydytoją akušerį ginekologą, kuris išrašytų receptą, paaiškintų, kaip vartoti vaistinį preparatą ir kokios gali būti nepageidaujamos reakcijos.</p>
<p>Po medikamentinio nėštumo nutraukimo moteriai reikėtų dar sykį apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą, tačiau tik tam, jog įsitikintų, kad nėštumas tikrai sėkmingai nutrūko. Taigi, visa procedūra būtų atliekama namuose, išgėrus išrašytų vaistų ir nebereikėtų gultis į akušerijos skyrių.</p>
<h2>Dažnai abortą pasidaryti priverčia partneriai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/often_partners_are_responsible_for_abortion.jpg" alt="" /></p>
<p>Nepaisant to, jog įteisinant medikamentinį abortą pabrėžiama moterų pasirinkimo laisvė ir teisė į savo kūną, visgi dažnu atveju prie aborto priveda vyrai ir jų nenoras prisiimti atsakomybę. Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė sako:</p>
<blockquote>
<p>„Iš mūsų devynerių metų patirties yra labai daug atvejų, kai moteris įvardija, kad ją spaudžia partneris atlikti abortą, kad ji to nenori.“</p>
</blockquote>
<p>Pasak Z. Tomilinienės, medikamentinis abortas turėtų būti įteisinamas tik gerai apgalvojus, ar jis nepadidins abortų skaičiaus. Daug moterų gali nuspręsti, kad išgerti piliulę yra paprasta, veiksminga ir geriausia išeitis, kai nėštumas nėra planuotas, o partneriai pasisako prieš jo išsaugojimą. Tačiau per dešimtmetį centro specialistai vien pokalbiais su išsigandusiomis nėščiosiomis ir suteikta pagalba sugebėjo išsaugoti šimtus gyvybių.</p>
<p>Tiesa, parlamentarė J. Sejonienė sako, kad šalyse, kur medikamentinis abortas yra legalus, nėštumo nutraukimų nepadaugėjo, o gimstamumas nemažėja. Todėl ji mano, kad tokia baimė yra nepagrįsta. Tuo tarpu abortų rodikliai Lietuvoje, žvelgiant į padėtį nuo pat 1997 metų, nuolat gerėja. Tais metais šalyje buvo užfiksuota 30,6 tūkst. (iš jų 22,7 tūkst. dirbtiniai) abortų, o pernai registruota 5 349 (2 735 dirbtiniai)[5].</p>
<blockquote>
<p>Medikamentinis abortas atsirado prieš 50 metų. Šiuo metu jis prieinamas 22 šalyse.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvoje nėštumas kol kas nutraukiamas tik operacija stacionaro ginekologijos skyriuje. Iki 12 savaičių nėštumą galima nutraukti moters pageidavimu, o didesnį – dėl gręsiančio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Dabar norima įteisinti, jog moterys galėtų nutraukti nėštumą su vaistais, jei šiam dar nėra 9 savaičių.</p>
<p>Iniciatyvą palaikantys specialistai kartoja, jog medikamentinio aborto įteisinimas padės visoms Lietuvos moterims išsaugoti kūno vientisumą ir orumą.</p>
