J. Sejonienės teigimu, NATO rūpinasi vienos lyties žmonių santuokomis
Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė savo iškalba nesiliauja stebinti žmonių – didžiulio karo Europoje akivaizdoje Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, pasak jo, bus kalbama apie vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Nors NATO yra absoliučiai išskirtinai karinė organizacija, parlamentarės manymu, homoseksualių porų reikalai bus NATO viršūnių darbotvarkėje.
„Mes turėtume kalbėti ne tik apie Lietuvos situaciją, bet ir apie tarptautinius santykius, kai jie galėtų vystytis toliau, tuo labiau, kad dauguma iš mūsų strateginių partnerių panašų reglamentavimą jau turi, Estija prieš kelias dienas padarė, lietuvio akim žiūrint, turbūt radikalų žingsnį, įteisindama homoseksualių porų santuokas. Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų“, – žiniasklaidai sakė politikė[1].
Seimo narė akcentavo, kad Lietuva gali gauti „per snapą“ dėl niekaip nepriimamo Partnerystės įstatymo, kurį vis nesėkmingai bando prastumti valdantieji. Atrodo, neblogas būdas prieštaraujančius pagąsdinti kitą kartą balsuoti kitaip – jei jau NATO priekaištaus, gal karo baimė privers tradicinės šeimos vertybių puoselėtojus persigalvoti?
Žmonės stveriasi už galvų: nuo kada NATO rūpinasi žmonių santuokomis?
Toks parlamentarės pasisakymas sukėlė tikrą juoko audrą tiek kolegų, tiek eilinių Lietuvos piliečių gretose.
„Ale eina sau. O dėl farmakotechnikų darbo, narkotikų dekriminalizavimo, SAM neveiklumo pasirengiant karinėms grėsmėms ir t.t. nesulauks? Pavydėtina fantazija pas kolegę“, – rašo buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga[2].
„Kas gali būti bendro tarp NATO, karo Ukrainoje, Rusijos globalių imperinių kėslų ir LGBTIQ reikaliukų? Belieka improvizuoti: gal politikė tikisi, kad NATO kariai iškels vaivorykštines vėliavas ir jomis baidys rusus kaip velnius kryžiumi? O gal bus siūloma visiems kariams škotų tradicija užmauti sijonus, kad priešai kristų iš juoko? Belieka manyti, kad jauna Kėdainių politikė-medicinos specialistė dar ne visiškai susivokia jai naujoje srityje“, – rašo ir Romualdas Povilaitis[3].
Ir daugiau žmonių neslepia sarkazmo, perskaitę tokį politikės pasisakymą ir suabejoja, kaip Seimo narys apskritai gali šitaip nesigaudyti, kokios pasaulio organizacijos kokiais klausimais rūpinasi.
J. Sejonienė „sužiba“ ne pirmą kartą – piktinosi lankymusi bažnyčioje
Jis primena, kad J. Sejonienė toli gražu ne pirmą kartą sužiba savo išmintingomis kalbomis ir darbais.
Koronaviruso pandemijos metu ji leido sau sukelti dramą vienoje bažnyčioje, pasakiusi, kad Advento metu vykstančios pamaldos yra renginys, o į renginį patekti galima tik su galimybių pasu. Na, kitaip sakant, tikėti gali, bet tik jei turi galimybių pasą. O be galimybių paso Dievulis bažnyčioje nelaukia – turbūt tokia galėtų būti parlamentarės Dievo žodžio versija.
Šiuo įvykiu feisbuke pasidalinęs teisininkas Dominykas Vanhara neslėpė, kad toks politikės elgesys buvo ne tik amoralus, bet ir pažeidžiantis tikinčiųjų teises.
„Advento laiku vykusios pamaldos buvo sutrukdytos, kai J. Sejonienė „imperatyviai pareikalavo, kad viena iš šio liturginio vakaro organizatorių parodytų jai savo asmens dokumentus. <…>. Toliau, Seimo narė bažnyčioje garsiai, visiems girdint, pradėjo piktintis, kad toks liturginis vakaras yra rengiamas, kad tokio vakaro rengti negalima ir kad niekas į bažnyčią negali patekti be galimybių paso. Į bažnyčią“, – rašė D. Vanhara[4].
NATO viršūnių susitikimas – proga papildyti klerkų kišenes?
O kalbant apie Vilniuje vyksiantį NATO susitikimą, reiktų paminėti ne tik J. Sejonienės išminties perliukus.
„Iš istorinio NATO susitikimo Vilniuje liks tik istorinis biudžeto grobstymas“,– taip sako visuomenininkas Gintaras Furmanavičius.
Jo teigimu, Ukrainai šis susitikimas, deja, bet neatneš nieko gero. NATO šalys ir toliau derasi, siekdamos nustatyti tolesnius Ukrainos prisijungimo prie Vakarų aljanso žingsnius.
„Diskusijos suintensyvėjo likus kelioms savaitėms iki Prezidento J. Bideno ir kitų NATO vadovų susitikimo Vilniuje, Lietuvoje, kur jie ketina įtvirtinti planus, kaip sustiprinti gynybą nuo Rusijos, kuri 2022 m. įsiveržimu į Ukrainą sugriovė dešimtmečius trukusį santykinį stabilumą Europoje”, – rašo Gintaras Furmanavičius[5].
Kas suskaičiuos, kiek valstybė permokės už NATO vizitą?
Vyriausybė Užsienio reikalų ministerija, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, paskirta pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“.
Ši įmonė kone viską, kas reikalinga vizitui, perka neskelbiamų derybų būdu – o toks mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo būdas laikomas mažiausiai skaidriu iš visų galimų.
Nepaisant to, kad NATO vizitas buvo viešai paskelbtas dar pernai metais vasarą, visi pirkimai vyksta skubos tvarka. O galimybes galimai nelabai skaidriai leisti pinigus, sudaro ne kas kita, o per pandemiją įvesta Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia pirkimus neskelbiamų derybų būdu vykdyti neprašant Viešųjų pirkimų komisijos sutikimo dėl ypatingos skubos.
„Prekes reikėjo įsigyti ypač skubiai. Skuba priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimų, o buvo įtakota Vyriausybės sprendimų”, – pirkdama telekomunikacijų paslaugas iš „Telia Lietuva“ už 2,7 mln. eurų motyvavo „Litexpo“.
TV3 skelbia, kad „Bitė Lietuva“ šį sprendimą apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, o bendrovės direktorius Gintas Butėnas viešai teigė, kad „Bitė Lietuva“ tas pačias paslaugas galėjo pasiūlyti 0,94 mln. eurų pigiau[6].
