„Achemos“ nacionalizacija neplanuojama, tačiau diskusijos tęsiasi
Jonavos rajone įsikūrusi „Achemos“ grupė pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre – šio trąšų gamybos koncerno akcijų siekia trys subjektai: užsienio bendrovė „Med Group“, vienas smulkiųjų akcininkų Arūnas Laurinaitis ir, kaip užsimenama, pati Lietuvos valstybė. Spaudos konferencijoje premjeras Gintautas Paluckas atsakė į žurnalistų klausimus apie „Achemos“ perspektyvas, galimą nacionalizaciją ir bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Paklaustas, kas galiausiai valdys „Achemą“, G. Paluckas pabrėžė, kad nacionalizacijos idėja jam nepriklauso.
„Na, apie nacionalizaciją aš tikrai nesu kalbėjęs, gal mane sumaišėte su kitu komiteto pirmininku Seime. Bet nacionalizavimas, bet kokiu atveju, yra akcijų perėmimas teisingai atlyginant. Tai kol kas pasiūlymo vyriausybė tikrai neturi įsigyti Achemos akcijų ir tokio pasiūlymo jas įsigyti taip pat nėra teikusi“, – sakė premjeras.
Vis dėlto jis pripažino, kad su „Achema“ buvo bendrauta dėl jos veiklos apimčių ir perspektyvų.
Pasak G. Palucko, „Achema“ yra strateginės svarbos įmonė, susidurianti su rinkos iššūkiais:
„Dėl situacijos rinkoje, dėl dujų kainų, dėl trąšų kainų, dėl iškraipytos konkurencijos ir panašių dalykų, strateginės svarbos įmonės susiduria su tam tikrais sunkumais.“
Be to, jis išskyrė įmonės potencialą gynybos pramonėje:
„Tam tikra įmonės veiklos specifika, o konkrečiai rūgščių gamybos cechas, Lietuvai yra įdomus ir svarbus gynybos pramonės kontekste.“
Premjeras pridūrė, kad „Achema“ taip pat yra vienas didžiausių Jonavos rajono darbdavių, todėl jos ateitis svarbi ir vyriausybiniu lygiu.
Bendradarbiavimas su valstybe – galimas scenarijus
Žurnalistams pasiteiravus apie galimybę gaminti sprogmenų žaliavas, G. Paluckas neatmetė idėjos, kad valstybė ir „Achema“ galėtų steigti bendrą įmonę.
„Na, kol kas yra šiek tiek anksti kalbėti tentang galimas bendradarbiavimo proporcijas kažkokioje jungtinėje veikloje, bet tikrai aš neatmetu tokios galimybės, kad valstybė galėtų su Achema steigti bendrą įmonę, kuri gamintų reikalingus ne tik Lietuvai, bet ir regionui bei Europos rinkai sprogmenis“, – teigė jis.
Premjeras pabrėžė šio žingsnio strateginę reikšmę:
„Priminsiu, jog tos rūgštys ir nitroceliuliozė, kuri tų rūgščių pagrindu būtų gaminama, šiandien yra importuojama iš trečiųjų šalių. Ne visos jos yra mums draugiškos, todėl tos tiekimo grandinės galėtų bet kada nutrūkti.“
Jis taip pat pažymėjo, kad „Achema“ jau yra atlikusi parengiamuosius darbus – tam tikrą ekonominį atsipirkamumo studiją, rinkos analizę ir numačiusi sklypą.
G. Paluckas pridūrė, kad naujai kuriamas Gynybos holdingas ir už jį atsakinga EPSOG vadovybė šį klausimą nagrinės rimtai.
Teisinės kliūtys – ne problema?
Paklaustas apie teisines kliūtis, kurios, anot „Achemos“, trukdo įgyvendinti sprogmenų žaliavų gamybą, premjeras buvo užtikrintas:
„Jeigu reikės, įstatymus pakeisime, ne pirmas kartas.“
Jis pabrėžė, kad sprogmenų gamyba yra nacionalinio saugumo interesas:
„Kai kalbame apie sprogmenis, apskritai reikia tų įstatymų pakeitimų, nes iki šiol mums tokio poreikio gaminti sprogmenis arba iš sprogmenis naudojamą municiją tikrai nebuvo, bet jeigu reikės, tuos dalykus pakeisime.“
