Telšių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Mastis, Varniai ir naujienos

Kas yra Telšių rajono savivaldybė

Telšių rajono savivaldybė yra šiaurės vakarų Lietuvoje, kalvotoje Žemaičių aukštumoje. Centras – Telšiai, Telšių apskrities ir Žemaičių (Telšių) vyskupijos centras, vadinamas Žemaitijos sostine; antras miestas – Varniai, senoji Žemaičių vyskupų rezidencija. Miestelių – vienuolika, tarp jų Luokė, Tryškiai, Žarėnai, Nevarėnai.

Per rajoną eina Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis; Telšiai išsidėstę ant kalvų prie Masčio ežero.

Telšių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Telšiai – Žemaitijos administracinis, bažnytinis ir kultūros centras, tačiau ekonomiškai vidutinis rajonas. Vidutinė alga (apie 2 209 eurai) – 22-a šalyje, registruotas nedarbas (8,1 %) – kiek mažesnis už vidurkį, o biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 342 eurai) – vienos mažesnių (50-a vieta). Ekonomikai savivaldybė skiria vos apie 7,5 % išlaidų – viena mažiausių dalių šalyje.

Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo apie 13 %, 2025 m. išvyko apie 130 žmonių daugiau nei atvyko. Politinė scena labai fragmentuota: 2023 m. tarybos vietas pasidalijo septyni sąrašai, nė vienas negavo daugiau nei šešių vietų iš 25; meru išrinktas socialdemokratas Tomas Katkus.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Tomas Katkus (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 19 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Darbo partija – 4
• Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 4
• Koalicija „Geriausias pasirinkimas“ (Partija „Laisvė ir teisingumas“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis) – 3
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2

VRK sąraše šiuo metu nurodyti 24 tarybos nariai – vienas mandatas laikinai neužimtas arba perduodamas kitam sąrašo kandidatui.

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 43 772, 2026 m. – 37 902 (–13,4 %). Pagal gyventojų pokytį tai 37-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 58,8 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 13,9 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 25,0 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 216 vaikų (5,7 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –440. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –133, iš jų vidaus migracijos saldo – –334.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 209 € (neto – 1 382 €). Tai 84 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 22-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 10,6 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,1 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 20-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 7,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 403 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 383 ūkio subjektai – 36,5 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 12 808 samdomi darbuotojai, arba 338 tūkstančiui gyventojų.

Telšių ekonomikoje svarbios baldų, maisto, metalo apdirbimo įmonės, paslaugos visai apskričiai. Mieste veikia Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, garsėjantis taikomąja daile, ir kitos švietimo įstaigos. Kaimiškosiose seniūnijose vyrauja žemės ūkis ir miškininkystė (miškai dengia apie 31 % ploto).

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 88,8 mln. eurų pajamų – 2 342 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 50). Palyginti su 2021 m. (56,6 mln. eurų), pajamos išaugo 57 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 51,9 % pajamų, valstybės dotacijos – 38,0 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 91,9 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (42,7 %), socialinei apsaugai (18,1 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (7,5 %).

Geografija ir gamta

Rajonas yra Žemaičių aukštumoje; aukščiausia vieta – 228 m Šatrijos kalnas, kitos žymios kalvos – Girgždūtė ir Žąsūgalas. Šiaurė patenka į Ventos vidurupio žemumą. Teka Virvytė su intakais, čia išteka Minija; telkšo 50 ežerų, didžiausi – Lūkstas ir Mastis. Šiaurėje yra dalis Žemaitijos nacionalinio parko, pietuose – Varnių regioninis parkas.

Ribojasi su Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Tauragės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė.

Istorija

Varniai (Medininkai) nuo XV a. buvo Žemaičių vyskupijos centras, čia veikė kunigų seminarija; vyskupas Motiejus Valančius iš Varnių organizavo blaivybės sąjūdį ir lietuviškos spaudos leidybą. Telšiai išaugo kaip Žemaitijos prekybos ir amatų miestas, 1926 m. tapo Telšių vyskupijos centru. Telšių rajonas sudarytas 1950 m., 1962 m. prie jo prijungtos Varnių rajono apylinkės. 1995 m. įsteigta Telšių rajono savivaldybė, 2009 m. – 43 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Telšių miesto seniūnijoje gyvena apie 22,6 tūkst. žmonių – beveik 60 % gyventojų. Didžiausios kaimiškosios – Varnių, Ryškėnų, Viešvėnų ir Tryškių (po 2,2–2,9 tūkst.), mažiausia – Žarėnų.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra ir senamiestis ant kalvų.
• Masčio ežeras ir pakrantės promenada.
• Žemaičių muziejus „Alka“ ir jo etnografinė sodyba.
• Varniai – Žemaičių vyskupystės muziejus, Varnių regioninis parkas, Lūksto ežeras.
• Šatrijos kalnas – piliakalnis ir apžvalgos vieta.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Žemaitės g.14, 87133 Telšiai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.