
Valstybės sprendimas įtvirtina konkrečią investiciją
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimas apibrėžia projektą kaip vieną iš didelės apimties investicijų, kurioms taikoma speciali tvarka. Jis susietas su gamykla, kuri bus statoma Venecijos kaime, Jonavos rajone.
Ministerija ir bendrovė projektą sieja su automatizacija bei aukštesne pridėtine verte
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė: „Stambaus investicinio projekto sutartis – tai valstybės ir verslo partnerystė, kurianti realią naudą regionams. „Vli Timber“ investicija parodo, kad pasitelkiant inovacijas ir automatizaciją galima kurti aukštą pridėtinę vertę tradicinėse pramonės šakose.
Ypač svarbu, kad projektas grindžiamas principu nekurti papildomų atliekų (angl. „Zero Waste“), o mediena, kuri šiandien eksportuojama kaip žaliava, bus perdirbama Lietuvoje ir virs kokybiškais produktais“.
„Stambaus investicinio projekto sutarties pasirašymas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir valstybės pasitikėjimą šia investicija. Statome pirmąją pasaulyje tokio masto pilnai automatizuotą malkų gamyklą, kurioje diegiame pažangias technologijas. Jos ne tik žymiai padidins gamybos efektyvumą, bet ir leis mums tapti viena moderniausių malkų gamintojų pasaulyje“ – teigė „Vli Timber“ vadovas Darius Lackus
Gamyklos žaliava bus menkavertė mediena, o galutinis produktas – pramoniniu būdu džiovintos malkos
Gamykloje bus perdirbama menkavertė, statyboms netinkama mediena. Žemiausios klasės žaliavą perdirbti leis „Vli Timber“ sukurta visiškai automatizuota skaldymo linija.
Pagrindinis gamyklos produktas bus vos 15 proc. drėgnumo pramoniniu būdu džiovintos malkos. Nurodoma, kad jos išskiria iki 20 proc. daugiau šiluminės energijos nei natūraliai džiovintos malkos.
Vieta Jonavos rajone pasirinkta dėl žaliavos, logistikos ir specialistų prieinamumo
Gamyklą statyti Jonavos rajono Venecijos kaime nuspręsta dėl strategiškai palankios vietos. Jonavos miestas geografiškai patogus tiek žaliavai atsivežti iš visos Lietuvos miškų, tiek produkcijai transportuoti keliais per uostus, o ateityje – ir geležinkeliu.
Projekto valdytojas yra nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Kenova“. Nurodoma, kad visiškai automatizuotai gamyklai reikės kvalifikuotų specialistų, todėl tikimasi, jog netoliese esantis Kaunas užtikrins automatizuotų linijų operatorių ir technikų pasiūlą.
„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja stambaus projekto siekiančias įmones
Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė: „Stiprus vietinis verslas yra vienas svarbiausių šalies ekonominio augimo variklių. „Vli Timber“ gamykla – puikus pavyzdys, kaip lietuviško kapitalo įmonė, pasitelkusi inovacijas ir automatizaciją, tradicinėje pramonės šakoje kuria pasaulinio lygio sprendimus“.
„Investuok Lietuvoje“ nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių.
Į „Investuok Lietuvoje“ galima kreiptis konsultacijoms dėl stambaus projekto paraiškų teikimo, projekto įgyvendinimo bei siekiant pasinaudoti specialiosiomis investavimo ir verslo sąlygomis stambiems projektams.
Stambaus projekto statusui taikomos specialios investavimo sąlygos
Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų, o investuojant Vilniuje – 30 mln. eurų. Tokie projektai turi sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų.
Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra. Taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.
Ne visi sektoriai išgyvena „aukso amžių“
Tuo tarpu šalies versle – ne vien teigiamos nuotaikos. Štai pirmąjį šių metų ketvirtį 26 įmonės įspėjo 1205 darbuotojus apie numatomus atleidimus – beveik dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didžiausia dalis tenka apdirbamosios gamybos sektoriui, kur dešimt įmonių planuoja atleisti 575 darbuotojus, iš jų 298 – metalo gaminių gamyboje.
Atleidimai taip pat palietė IT, transporto, statybos ir maitinimo sektorius, o pusė visų atvejų siejama su veiklos optimizavimu ir sumažėjusiais užsakymais, dar dalis – su įmonių bankrotais.
Vis dėlto darbo rinka išlieka aktyvi – per tris mėnesius gamybos įmonės paskelbė 8,4 tūkst. darbo pasiūlymų, tai yra daugiau nei prieš metus. Ypač ieškoma metalo ir medienos apdirbimo specialistų, kurių trūksta rinkoje.
Užimtumo tarnyba pažymi, kad nors atleidimų daugėja, bendras darbuotojų poreikis išlieka stabilus, o darbdaviai ir toliau konkuruoja dėl kvalifikuotų darbuotojų.
Metalo sektorius siunčia nerimo signalą: per ketvirtį – šimtai atleidimų
Saulė ir laikas malkas tinkamai išdžiovina. Džiovyklose tik paviršių. Perskelkit ir pamatuokit.