Kaišiadorių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, Rumšiškės, gyventojai ir naujienos

Kas yra Kaišiadorių rajono savivaldybė

Kaišiadorių rajono savivaldybė yra Lietuvos viduryje, tarp Kauno marių ir Neries, prie A1 magistralės Vilnius–Kaunas. Centras – Kaišiadorys, svarbus geležinkelio mazgas ir vyskupijos centras; antras miestas – Žiežmariai, miesteliai – Rumšiškės, Kruonis, Žasliai ir kiti. Dėl patogios padėties tarp dviejų didžiausių miestų rajonas vis labiau tampa jų gyventojų poilsio ir gyvenimo vieta.

2024 m. Kaišiadorys buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Kaišiadorių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kaišiadorių rajonas turi nacionalinės reikšmės objektų, kokių neturi dauguma savivaldybių: Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę – svarbų šalies energetikos sistemos balansavimo įrenginį – ir Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Tačiau savivaldybės finansinė padėtis kukli: biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 373 eurai) – 49-os šalyje, o valstybės dotacijos sudaro 43 % pajamų.

Demografiškai rajonas dalijasi į dvi dalis: priemiestinėse seniūnijose prie magistralės pradedama statyti daugiau būstų (2025 m. – 150, penkiolikta vieta šalyje), o atokesnės kaimiškosios seniūnijos tuštėja. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 12 %, o 2025 m. išvyko apie 230 žmonių daugiau nei atvyko – 53-ia vieta tarp 60 savivaldybių.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Šarūnas Čėsna (rinkimuose iškėlė Liberalų sąjūdis); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 6
• Liberalų sąjūdis – 6
• Lietuvos socialdemokratų partija – 4
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Lietuvos regionų partija – 3
• Lietuvos žaliųjų partija – 2
• Darbo partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 31 890, 2026 m. – 28 074 (–12,0 %). Pagal gyventojų pokytį tai 34-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 40,0 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 12,7 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 23,0 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 147 vaikai (5,2 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –248. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –232, iš jų vidaus migracijos saldo – –355.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 121 € (neto – 1 338 €). Tai 81 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 34-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 11,3 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 7,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 14-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 7,0 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 298 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 964 ūkio subjektai – 34,3 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 7 809 samdomi darbuotojai, arba 278 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomika įvairi: energetika (Kruonio HAE), maisto pramonė, logistika prie A1 magistralės ir Vilniaus–Kauno geležinkelio, žemės ūkis bei miškininkystė. Didelis darbdavys yra Pravieniškių pataisos namai. Dalis gyventojų kasdien važinėja dirbti į Kauną ir Vilnių – darbo vietų tūkstančiui gyventojų rajone mažiau nei vidutiniškai.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 66,6 mln. eurų pajamų – 2 373 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 49). Palyginti su 2021 m. (38,3 mln. eurų), pajamos išaugo 74 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 49,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 43,0 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 69,4 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (42,4 %), socialinei apsaugai (18,2 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (11,9 %).

Geografija ir gamta

Šiaurės vakarinę rajono dalį užima Neries žemupio žemuma, pietrytinę – Dzūkų aukštumos Aukštadvario masyvas su aukščiausia vieta – Vaitkūnų kalva (251 m). Šiaurės rytuose teka Neris su intakais Laukysta, Žiežmara ir Lomena, vakarine riba – Nemunas (Kauno marios) su Lapainia ir Strėva. Telkšo 29 ežerai ir 8 tvenkiniai, didžiausi miškai – Pravieniškių, Strošiūnų ir Gegužinės, didžiausia pelkė – Palaraisčio. Rajonas ribojasi su Kauno miesto savivaldybe trumpu ruožu prie Kauno marių.

Ribojasi su Elektrėnų savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Raseinių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė.

Istorija

Kaišiadorių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Kaišiadorių apskrities. 1955 m. prie jo prijungtas Žiežmarių rajonas, 1962 m. – dalis Prienų ir Trakų rajonų apylinkių. 1995 m. įsteigta savivaldybė; 1999 m. kelios rytinės vietovės perduotos naujai Elektrėnų savivaldybei, 2000 m. įsteigta Pravieniškių seniūnija. Kaišiadorys nuo 1926 m. yra vyskupijos centras – mieste stovi Kristaus Atsimainymo katedra.

Statant Kauno hidroelektrinę, 1959 m. užtvindyta dalis senųjų Rumšiškių; miestelis perkeltas aukščiau, o šalia įkurtas liaudies buities muziejus, į kurį perkelta daugybė autentiškų pastatų iš visų Lietuvos regionų.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Kaišiadorių miesto seniūnijoje gyvena apie 8,4 tūkst. žmonių, toliau rikiuojasi Rumšiškių, Pravieniškių ir Žiežmarių seniūnijos (po 3–4 tūkst.). Kaišiadorys ir Žiežmariai turi atskiras miesto ir apylinkių seniūnijas, o mažiausios – Paparčių ir Nemaitonių (pastaroji administruojama iš Varkalių).

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse – vienas didžiausių Europoje po atviru dangumi esančių etnografinių muziejų.
• Kruonio HAE ir jos aukštutinis baseinas – apžvalgos vieta virš Kauno marių.
• Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra ir Kaišiadorių muziejus.
• Paparčių bažnyčia ir buvęs dominikonų vienuolynas.
• Kauno marių regioninis parkas – Rumšiškių pakrantės, laivų prieplaukos, dviračių maršrutai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Katedros g. 4, LT-56121 Kaišiadorys). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.