Lietuvos miškų kirtėjai nepalieka ramybėje: investuotojai įsikurs Venecijos kaime

Pasirašyta pirmoji sutartis su investuotojais Venecijos verslo parke

Lietuvos miškų kirtimai ir investicijos į pramonės parkus yra dvi aktualios temos, sulaukiančios visuomenės dėmesio – tiesa, dvejopo. Vis dėlto, miškų kirtimo sąlygos, kurios laiks nuo laiko kinta, gali turėti neigiamų pasekmių ekosistemoms^[1].

Viena iš jų – tai investicijos į Venecijos verslo parką^[2].

Jonavos rajono savivaldybė pasirašė pirmąją žemės nuomos sutartį su investuotojais, ketinančiais įsikurti pramoninėje teritorijoje Venecijos kaime^[3]. UAB „Vli Timber“, kartu su partneriais – nekilnojamojo turto plėtros įmone „Kenova“, planuoja investuoti apie 35 mln. eurų į pastatus, infrastruktūrą ir technologinę įrangą, sukurdami 150 naujų darbo vietų.

„Vli Timber“ Jonavoje planuoja gaminti padidinto kaitrumo malkas krosnelėms, židiniams ir maisto gamybai, eksportuodama savo produktus į daugelį Europos šalių. Ši investicija yra pirmoji Venecijos verslo parke, kuriame savivaldybė ruošia visą verslui reikalingą infrastruktūrą: kelius, lietaus nuotekų tinklus bei apšvietimą.

Skaičiuojama, jog ilgalaikis tiesioginių investicijų į Venecijos verslo parką pritraukimas gali siekti iki 200 mln. eurų ir sukurti iki 300 naujų darbo vietų, tokiu būdu neva stiprinant regiono ekonomiką ir gerinant gyvenimo kokybę. Tačiau nepaisant galimos naudos, abejonių kelia medienos pramonės įsigalėjimas, kaip manoma, atversiantis duris į masinį medžių kirtimą.

UAB „Vli Timber“ Jonavoje veikia daugiau nei dešimtmetį

UAB „Vli Timber“ Jonavoje veikia nuo 2009 m.

„Mes siekiame, kad kuo daugiau medienos būtų perdirbama Lietuvoje. Prie to prisidės naujoji gamykla Jonavoje, kur bus mūsų kuriama technologija leis naudojant menkavertę medieną sukurti didžiausią pridėtinę vertę turintį produktą. Pirmą kartą naudojant tokio tipo gamybos liniją bus galima visiškai automatizuoti procesą nuo rąstų pjaustymo, skėlimo, džiovinimo bei pakavimo iki sandėliavimo“, – atskleidžia įmonės vadovas Darius Lackus.

Pastarojo teigimu, gamykloje Jonavoje planuojama įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus: inžinierius, programuotojus, technikus, staklių operatorius, vadybininkus ir kitus darbuotojus. Kadangi visas procesas, kaip matoma, bus automatizuotas, galbūt galima tikėtis didesnių miško kirtimo apimčių.

Gamyklos veiklos pradžia – 2027-ųjų vasarą

UAB „Vli Timber“ tapo pirmąja įmone, nusprendusia plėsti savo veiklą Jonavos rajono savivaldybės kuriamame pramonės parke, esančiame Venecijos kaime. Parkas apims 43 hektarų sklypą.

„Džiaugiamės, kad pirmieji investuotojai jau žengia į mūsų kuriamą parką. Artimiausiu metu galėsime pranešti apie dar daugiau įmonių, kurios pasirinko Jonavos rajoną savo verslo plėtrai. Naujos darbo vietos ne tik stiprins rajono ekonomiką, bet ir gerins gyventojų gyvenimo kokybę. Todėl ir toliau kursime palankią aplinką verslui bei investicijoms“, – tikina laikinasis Jonavos rajono savivaldybės meras Povilas Beišys.

Apie projektą, kuris yra piešiamas kaip kiekvieno tautiečio svajonė, sakoma, esą pramonės parkas bus įsikūręs netoli magistralinio kelio A6, be to, jis ribosis su krašto keliu. Gyventojams iš Jonavos naujos darbo vietos bus lengvai pasiekiamos per 10–15 minučių, o aplinkinių miestų, tokių kaip Kėdainiai, Ukmergė, Elektrėnai, Kaunas, gyventojai į parką galės atvykti per maždaug valandą. Planuojama, kad po pietrytinio Jonavos aplinkkelio statybų pramonės parką pasiekti bus dar paprasčiau.

Kasmet iškertama apie 20 tūkst. hektarų miškų

Kol vieni miškus kerta, kiti teigia juos gaubiantys po savo sparnu.

„Natura 2000“ projektas Lietuvoje tikina saugantis vertingas gamtines buveines ir rūšis. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijos sudaro apie 15 proc. šalies ploto ir apima 84 paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir 480 buveines^[4]. Vien šio projekto teritorijose esančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus, o lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 mln. eurų. 

Lietuvoje miškai užima apie 2,2 mln. hektarų, sudarydami 33,8 proc. šalies teritorijos^[5]. Tačiau kasmet iškertama apie 20 tūkst. hektarų miškų. Be to, ugdomieji, sanitariniai ir atvejiniai kirtimai apima dar apie 4 proc. medynų. Žinoma, jog kiek daugiau nei pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, apie 42 proc. miškų yra privatūs ir dar apie 6 proc. – likę restitucijos (atstatymo, atkūrimo arba grąžinimo) tikslams. Visgi, dalis gamtininkų nevengia kritikuoti, esą kirtimais tenkinamos verslo užgaidos – ir niekieno kito.

Šių metų kovą pasikeitė ir miško kirtimo taisyklės, atrišant rankas ir leidžiant kirsti „pavojų keliančius medžius“. Tačiau manoma, jog skirstymas „į pavojingus“ ir „mažiau pavojingus“ taip pat gali atspindėti kai kurių grupių interesus.

Iš tiesų, 2024-ųjų liepos mėnesį paskelbta, jog pakeitus kirtimo taisykles, mišką kirsti bus paprasčiau. Vienu iš rodiklių prieinamesniems miško kirtimams tapo žievėgraužio tipografai ir neva besikartojantys stichinių vėjų padaryti pažeidimai. Kitaip tariant, pakeitimas numato padidintą pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių kirtimo plotą. Jeigu atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertamų labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių plotas buvo iki 0,1, ha, tai dabar jis padidintas iki 0,3 ha.