Seimas balsuos dėl M. Sinkevičiaus kandidatūros į premjero pareigas
Antradienį Seimo darbotvarkėje – vienas svarbiausių politinių klausimų. Parlamentarai spręs, ar Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui ir Jonavos rajono merui Mindaugui Sinkevičiui patikėti vadovauti XXI Vyriausybei. Sprendimas bus priimamas atviru balsavimu, o kandidatui patvirtinti pakaks paprastos balsuojančiųjų daugumos.
M. Sinkevičiaus kandidatūra iškelta po to, kai pasikeitus valdančiajai daugumai iš premjerės pareigų pasitraukė Inga Ruginienė. Socialdemokratų lyderis teigia, kad pagrindiniai jo vadovaujamos Vyriausybės prioritetai būtų valstybės saugumo stiprinimas, socialinės apsaugos gerinimas, demografinių problemų sprendimas bei ekonomikos augimo skatinimas. Pasak jo, šiose srityse bus siekiama užtikrinti ilgalaikį valstybės stabilumą[1].
Jeigu Seimas pritars jo kandidatūrai, naujasis premjeras per ne ilgesnį kaip 15 dienų laikotarpį turės pateikti prezidentui suderintą Ministrų kabineto sudėtį ir Vyriausybės programą. Tik po to, kai programai pritars parlamentas, Vyriausybė galės visapusiškai pradėti darbą.

Formuojama nauja Vyriausybė – numatomi ministrų pokyčiai
M. Sinkevičius jau yra užsiminęs, kad naujajame Ministrų kabinete gali keistis šeši ar septyni ministrai. Tai reikštų vienus didžiausių personalinių pokyčių nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios.
Koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo Kęstutį Mažeiką vadovauti Žemės ūkio ministerijai, Luką Savicką – Energetikos ministerijai, o Liną Kukuraitį – Sveikatos apsaugos ministerijai. Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaikys atsakomybę už Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, todėl šių sričių ministrų keisti neketinama.
Socialdemokratams planuojama patikėti vadovauti net devynioms ministerijoms. Galutinis kandidatų sąrašas turėtų būti suderintas partijos prezidiumo posėdyje, kuris numatytas antradienio vakarą. Po šio susitikimo tikimasi paskelbti galutinę būsimos Vyriausybės sudėtį.
Politinė karjera ir naujos valdančiosios daugumos formavimas
Šiuo metu M. Sinkevičius eina Jonavos rajono mero pareigas, kurias su pertraukomis užima nuo 2011 metų. Tapęs ministru pirmininku jis privalėtų atsisakyti mero mandato ir visą dėmesį skirti darbui nacionalinėje politikoje.
Pastaraisiais metais politiko vardas dažnai buvo minimas dėl vadinamosios „čekiukų“ bylos. 2024 metais Apeliacinis teismas buvo pripažinęs jį kaltu ir uždraudęs eiti viešąsias pareigas, tačiau vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį sprendimą panaikino, nutraukdamas baudžiamąją bylą. Teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai galėjo būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau nesudarė pagrindo baudžiamajai atsakomybei. Po šio sprendimo M. Sinkevičius sugrįžo į Jonavos mero pareigas.
Praėjusiais metais jis tapo laikinuoju Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu po Gintauto Palucko pasitraukimo, o šių metų pavasarį buvo išrinktas nuolatiniu partijos pirmininku. Pasak M. Sinkevičiaus, būtent naujos pareigos partijoje paskatino imtis pokyčių nacionalinėje politikoje ir siekti premjero posto.
Naujoji valdančioji dauguma susiformavo socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimą su partija „Nemuno aušra“. Koaliciją dabar sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Šios politinės jėgos Seime kartu turi 75 balsus, todėl tikimasi, kad tai užtikrins stabilią daugumą priimant svarbiausius sprendimus.