Norint gaminti sprogmenis, bevandenį amoniaką tektų pirkti iš Rusijos
Dienraštis „Respublika“ ketvirtadienį pasidalino jonaviečius neraminančiais faktais, esą koncernas „Achemos grupė“ svarsto galimybę Jonavoje, azoto trąšų gamyklos „Achema“ rūgščių gamybos ceche ar kitoje vietoje gaminti sprogstamąją medžiagą minoms, neva taip kompensuojant finansinius praradimus už sumenkusius pardavimus.
Gynybos stiprinimas – gerai. Tik – kokia kaina? Štai pats premjeras Gintautas Paluckas išreiškęs nerimą dėl to, kad prieš rusus ketinanti kovoti Lietuva iš tiesų gintųsi sprogmenimis, pagamintais iš… rusiškų medžiagų, t. y., bevandenio amoniako, mat iš kitų šalių, apart Rusijos, jo įsigyti galimybės nėra[1].
Pats G. Paluckas neslėpė, kad toks sandėris būtų apie tam tikras rizikas, kurias reikėtų įvertinti dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Vyriausybės vadovas taip pat teigė žinantis, kad šiuo metu „Achema“ yra sudėtingoje finansinėje situacijoje, kadangi amoniako gamyba tapo nuostolinga dėl pabrangusių dujų.
Nepaisant to, G. Paluckas, atrodo, neprieštarautų, jei, visgi, būtų nuspręsta uždegti žalią šviesą sprogmenų gamybai „Achemoje“ ir teigė neatmetantis galimybės, jog tokiu atveju būtų galima valstybei su gamykla kurti bendrą įmonę.
Premjeras: „Achema“ gali tapti gynybos pramonės dalimi
Jonavos trąšų milžinė „Achema“ gali atverti naują veiklos puslapį – gaminti žaliavas sprogmenims. Tokią idėją kovo pabaigoje po susitikimo su „Achemos grupės“ atstovais paskelbė premjeras Gintautas Paluckas[2].
Pasak jo, dėl energijos kainų ir geopolitinės padėties iššūkių patirianti gamykla gali būti svarbi gynybos pramonei, turėdama rūgščių cechą, tinkamą sprogmenų gamybai. Svarstoma „Achemą“ įtraukti ir į kuriamą valstybinį holdingą, atsakingą už gynybos projektus.
Bendrovė sprogmenų gamybos idėją analizuoja jau kurį laiką, tačiau tam reikia tiek vyriausybės sprendimų, tiek teisinio reguliavimo.
Aistros dėl „Achemos grupės“ akcijų nerimsta
Tuo tarpu buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis toliau kovoja dėl kontrolinio 54% akcijų paketo, kurio vertę jis skaičiuoja 303 mln. eurų. Verslininkas tikina esąs pasirengęs sandorį sudaryti skaidriai ir sąžiningai, tačiau pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė, anot jo, atsisako kalbėtis, o smulkiesiems akcininkams nesuteikia aiškumo dėl grupės ateities[3].
Šiemet Laurinaitis kreipėsi ir į teismą, prašydamas, kad jam, kaip ir „MET Group“, būtų leista derėtis dėl akcijų pirkimo. Pasak jo, pagrindinė akcininkė ignoruoja smulkiuosius, blokuoja pardavimo procesą ir atsisako atsakyti, kokia „Achemos grupės“ strategija.
Lubienė, savo ruožtu, tvirtina, kad Laurinaitis neturi lėšų sandoriui, o jo pirmumo teisė jau pasibaigusi. Pasak jos, pagrindinė problema – Laurinaitis viską sprendžia per teismus, o ne derybomis, ir taip žlugdo bet kokius sandorius. Ji pabrėžia, kad sprendimus priima pagrindinė akcininkė, o smulkieji gali gauti informaciją per akcininkų susirinkimus ir Registrų centrą.
Šiuo metu teismas dar tik ruošiasi nagrinėti bylą – posėdis numatytas birželio 16 dieną. Būtent tada ir paaiškės tolesnė akcijų paketo ateitis.
Kova dėl „Achemos“ kontrolinio akcijų paketo
Didžiausias „Achemos“ akcijų paketas – net 41,59 proc. – priklauso turtingiausiai šalies moteriai L. Lubienei. Jos dukrai Viktorijai Lubytei tenka dar 12,48 proc., tad ši šeima kontroliuoja daugiau nei pusę „Achemos grupės“ – svarbiausios trąšų gamintojos, kuri atlieka reikšmingą vaidmenį Lietuvos pramonėje.
Šiuo metu dėl „Achemos“ kontrolinio akcijų paketo vyksta tikros kovos. Smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis paskelbė esąs pasirengęs sumokėti 302,7 mln. eurų ir perimti Lubių turimas akcijas. Tačiau sandorį stabdo teismai, o Laurinaičio praeitis, pavyzdžiui, žlugęs 265 mln. dolerių vertės gamyklos projektas JAV, kelia klausimų dėl jo patikimumo.
Dėl to svarstoma, ar valstybei nederėtų pačiai perimti kontrolinio „Achemos“ akcijų paketo, kad apsaugotų svarbų pramonės objektą nuo nepatikimų pirkėjų. Lubienė, kuri kontroliuoja daugiau nei pusę akcijų, tokiu atveju gautų didelę išmoką, o valstybė perimtų svarbaus turto valdymą.
Šiuo metu „Achemos“ akcijos pasiskirsčiusios taip: Lyda Lubienė valdo 41,59 proc., Viktorija Lubytė – 12,48 proc., Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė – po 6,98 proc., Arūnas Laurinaitis – 4,61 proc., Adomas ir Romualdas Žadeikos – po 4,47 proc., Rimantas Rėklaitis – 4,29 proc., Paulius Žadeika – 3,98 proc., Eduardas Plauška – 2,28 proc., o po 1,97 proc. – Algirdas Ivanauskas ir Danguolė Emilija Jurgaitienė. Po 0,98 proc. priklauso Armantui Gintautui ir A. Misiūnienei.
