Kėdainių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, kultūros sostinė ir naujienos

Kas yra Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė yra Lietuvos viduryje, Nevėžio žemumoje; jos teritorijoje, Ruoščių kaime, yra geografinis šalies centras. Centras – Kėdainiai, viena seniausių Lietuvos miesto gyvenviečių su gerai išsilaikiusiu senamiesčiu; kiti svarbūs miesteliai – Akademija, Dotnuva, Josvainiai, Krakės, Šėta, Surviliškis.

2026 m. Kėdainiai yra Lietuvos kultūros sostinė. Kraštas žinomas ir kaip agurkų sostinė – kasmet čia rengiama Agurkų šventė.

Kėdainių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kėdainių rajonas – vienas pramoniškiausių Lietuvos regionų už didmiesčių ribų. Vidutinė bruto alga (apie 2 472 eurai 2026 m. II ketv.) yra šešta šalyje – aukštesnė nei Šiauliuose ar Panevėžyje, o tai lemia chemijos, maisto ir energetikos įmonės. Registruotas nedarbas (8,2 %) mažesnis nei šalies vidurkis, o rajonas pagal plotą (apie 1 680 km²) – dešimtas Lietuvoje.

Demografinės tendencijos mažiau palankios: per dešimtmetį gyventojų sumažėjo beveik 10 %, gimstamumas mažesnis už vidurkį. Kultūrai, sportui ir poilsiui savivaldybė skiria apie 10 % išlaidų – vienuolikta didžiausia dalis šalyje, ir tai kultūros sostinės metais ypač matoma. Politiškai taryba fragmentuota: 2023 m. Darbo partija ir socialdemokratai gavo po 6 vietas, liberalai – 5, o meru išrinktas socialdemokratas Valentinas Tamulis.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Valentinas Tamulis (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 21 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Darbo partija – 6
• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Liberalų sąjūdis – 5
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 3
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 9,6 % – nuo 49 783 iki 44 998. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 27-ą vietą tarp 60. Miestuose gyvena 51,8 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 13,4 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 24,7 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 217 vaikų (4,8 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –419. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –138, iš jų vidaus migracijos saldo – –333.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 472 € (neto – 1 516 €). Tai 94 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 6-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 10,8 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,2 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 21-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 7,5 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 989 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 639 ūkio subjektai – 36,4 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 16 022 samdomi darbuotojai, arba 356 tūkstančiui gyventojų.

Kėdainiai – svarbus chemijos pramonės, maisto pramonės ir agroverslo centras. Rajone veikia viena seniausių Lietuvos konservų gamyklų, garsėjanti marinuotais agurkais, grūdų perdirbimo ir pašarų įmonės. Akademijoje (Dotnuvoje) įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. 2025 m. Kėdainiuose atidarytas dronų mokymų centras, o miesto katilinės rekonstrukcijai numatyta 15 mln. eurų.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 112,5 mln. eurų pajamų – 2 500 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 40). Palyginti su 2021 m. (67,9 mln. eurų), pajamos išaugo 66 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 47,6 % pajamų, valstybės dotacijos – 42,1 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 116,4 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (42,4 %), socialinei apsaugai (17,5 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (9,9 %).

Geografija ir gamta

Didžioji rajono dalis – Nevėžio žemuma, vakaruose ji kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę; aukščiausia vieta – 113 m Gudžiūnų apylinkėse, žemiausia – 21 m prie Nevėžio. Per rajono vidurį iš šiaurės į pietus teka Nevėžis su intakais Šušve, Dotnuvėle, Smilga, Obelimi ir kitais. Telkšo 10 ežerų ir 18 tvenkinių, miškai užima apie 24 % ploto (didžiausi – Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos). Yra Pajieslio, Aluonos, Šušvės draustiniai ir Skinderiškio dendrologinis parkas.

Ribojasi su Panevėžio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kretingos rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė.

Istorija

Kėdainiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1372 m. XVII a. miestas klestėjo valdant kunigaikščiams Radviloms: jie kvietė kurtis škotų pirklius ir evangelikus reformatus, statė rotušę ir bažnyčias. 1655 m. Kėdainiuose pasirašyta Kėdainių unija su Švedija. XIX a. mieste pastatytas minaretas – retas tokio pobūdžio statinys Lietuvoje. Kėdainių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1959 m. prijungta dalis panaikintų gretimų rajonų, 1995 m. įsteigta savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Kėdainių miesto seniūnijoje gyvena per 24 tūkst. žmonių – daugiau nei pusė visų gyventojų. Didžiausios kaimiškosios seniūnijos – Dotnuvos (apie 4 tūkst.), Pelėdnagių ir Vilainių, mažiausia – Truskavos, administruojama iš Pavermenio.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Kėdainių senamiestis – Didžiosios Rinkos ir Senosios Rinkos aikštės, rotušė, škotų pirklių namai.
• Evangelikų reformatų bažnyčia su Radvilų mauzoliejumi.
• Kėdainių minaretas Japonų sode ir Kėdainių krašto muziejus.
• Geografinis Lietuvos centras Ruoščiuose.
• Josvainių, Krakių ir Šėtos bažnyčios, Lančiūnavos dvaras.
• Agurkų šventė – kasmetinis vasaros renginys Kėdainiuose.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (J. Basanavičiaus g. 36, 57288 Kėdainiai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.