Kuriame Lietuvos regione gyvenimas geriausias?

Ir Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse gyventi gera

Lietuva nėra tik didmiesčiai. Tą patvirtina ir Finansų ministerijos paskelbtame Gyvenimo kokybės indekse pateikti duomenys ir apie geriausias gyvenimui kaimiškąsias šalies savivaldybes. Panašu, kad kaimiškuose rajonuose ne ką prasčiau gyventi nei didmiesčiuose. Pagal bendrą 2021 m. gyvenimo kokybės indeksą aukščiausias pozicijas reitinge užima Kėdainių r., Jonavos r., Pakruojo r., Panevėžio r. ir Kazlų Rūdos savivaldybės.

Pagal materialines gyvenimo sąlygas pirmauja Kėdainių rajonas, antroje vietoje – Jonava. Pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą pirmauja Kazlų Rūda, Kėdainiai lieka antroje vietoje. 

Pagal sveikatos paslaugas pirmauja Rokiškis, Kėdainiai laikosi antroje vietoje. Tiesa, kol kas lieka neatsakytas klausimas, kaip šio subindekso rezultatai pasikeis atsižvelgus į pastaraisiais metais rajonuose vykstančias sveikatos priežiūros sistemos audras.

Pagal švietimo paslaugas kaimiškosios savivaldybės užima santykinai labai aukštas pozicijas tarp visų savivaldybių – Raseinių r. yra 3-oje, Zarasų r. – 4-oje, Molėtų r. – 5-oje, Ukmergės r. – 6-oje, Pakruojo r. – 7-oje vietoje. Kėdainiai, lig šiol buvę pirmoje vietoje pagal švietimą, iškrito iš pirmojo penketuko. 

Pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą pirmauja Šilalės rajonas, pagal viešąją infrastruktūrą – Ignalina^[1].

Kėdainių rajono augimo nesustabdė net karantinas

Nors GKI atnaujinamas kasmet, ilgą laiką jame buvo duomenys tik iki 2020 metų. Bet net ir atnaujintame indekse Kėdainiai išlieka lyderio pozicijose tarp kaimiškųjų savivaldybių. Atnaujinti duomenys rodo net ir kai kurių sričių augimą, bet pagal gyvenimo kokybę yra ir smukusių sričių. 

Kiek stebina ir neįprasta, kad Kėdainiuose karantino laikotarpiu gyventojų materialinė padėtis tik gerėjo – materialinės gyvenimo sąlygos 2013–2021 m. Kėdainiuose augo net 94 proc.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1 317 verslo įmonių. Lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius augo daugiau kaip 3,9 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje verslumo lygis, lyginant su šalies rodikliu, siekė 87,2 proc.

Pridėjus ir solidžią rajono savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramą, nenuostabu, kad kraštiečiai sugebėjo sau susikurti geresnę materialinę bazę nei ankstesniais metais.

Kėdainiai smuko žemyn analizuojant miesto viešąją infrastruktūrą, aplinkos kokybę ir saugumą^[2].

Regiono gyvenimo kokybę lemia vadovo sumanumas

Pastaraisiais metais itin pasitempusi Jonava verčia pavydėti kitus regionus. Jaunas ir aktyvus šio rajono meras sako, kad regiono augimui daugiausiai įtakos ir turi ne rajono taryba, o meras.

„Manau, kad gyventojai matė ne vien tik trinkeles, apšvietimą, bet pajuto pokyčius ir kultūriniame gyvenime. 

Net ir siaučiant COVID-19 virusui, neužsidarė namuose, bet organizuodavo mini koncertus ar kitokius pasirodymus kiemuose, sumanydavo lauko kino teatrus žiūrovams iš automobilių ir tokiais būdais kėlė žmonėms nuotaiką. 

Reikia pasidžiaugti renovuotais Bukonių ir Ruklos kultūros centrais – bendruomenei sudarytos geros sąlygos dalyvauti mėgėjų meno veiklose, kurti ir ugdyti vietos jaunąją kartą“, – sakė Mindaugas Sinkevičius, Jonavos meras^[3]. 

Regionuose kokybiški būstai žymiai pigesni nei didmiesčiuose

Regionai turi dar vieną labai gerą pliusą – svajonių gyvenamąją vietą ten galima įsigyti gerokai pigiau nei didmiestyje. Už tokią kainą, už kokią sostinėje gautumėte mažą butuką, kur nors atokiesniame rajone galėtumėte gauti ir namą su sklypu.

„Regionas nelygu regionui. Pavyzdžiui, Kaišiadorių regionas netoli didmiesčių. Ten paslaugas gali gauti pigiau, tačiau tokias pat kokybiškas. Kas gyvena regione?

Kalbant apie Jonavą, Kaišiadoris, Trakus, čia gyvena viduriniosios klasės asmenys, dirbantys didmiesčiuose arba prestižinėse įmonėse, kurios netoli jų gyvenamosios vietos. Regionų gyventojų kontingentas pasikeitęs. Kalbant apie jaunas šeimas, jų daugėja, visų pirma, dėl paramos pirmajam būstui įsigyti“, – kalbėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėjas Audrius Narbutas.

Jis pridūrė, kad žino ir verslininkus, kurie dirba didmiesčiuose, bet namus statosi arba perkasi regionuose – ypač tam dėkingi miesteliai, įsikūrę pusiaukelėse tarp didmiesčių. 

Skaičiuojama, jog Kaišiadoryse A++ namo kaina siekia apie 1 100 eurų už kv. m, o Vilniuje tokios pat energinio naudingumo klasės butų kainos su daline apdaila – nuo 1 600 už kv. m. Vadinasi, Kaišiadoryse namą su visa apdaila galima įsigyti pigiau nei butą Vilniuje su daline apdaila^[4].

Kultūros skirtumų regionuose ir miestuose neturėtų būti

Kultūriniai renginiai mieste ir kaime skiriasi – ir tai yra faktas. Jei miestuose groja pasaulinio lygio muzikantai, vyksta įvairios parodos, performansai, į regionus dažniausiai vyksta vietinės estrados žvaigždės. Regionų nemyli net ir vietinės pop muzikos žvaigždės. Taip didinama miestų ir regionų atskirtis, tarsi regione gyventų prastesni žmonės, kurie nenori aukštos klasės kultūrinių renginių.

Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas sako, kad egzistuoja priešprieša tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, nes „Vilnius yra didesnių galimybių miestas, viskas koncentruota, greičiau prieinama. O gyvenimas Vilniuje verčia būti budresniam ir aktyvesniam konkurencijos atžvilgiu dėl to regionas šiek tiek atsilieka ir lieka toks antrarūšis.“

Lina Lukošienė, Tauragės apskrities RKT pirmininkė pastebėjo, kad regioniškumas gali būti labai platus ir pasireikšti kiekviename miestelyje, nes „jei leisim pasijusti svarbiu ir savotiškai vieno kaimo regionu, galim sulaukti labai gražių iniciatyvų“^[5].