Užsienio valstybių politikai jau nebeslepia, kad kariniams neramumams vykstant „dviem frontais“, karas gali išsiplėsti ir giliau į Europą. Tą garsiai jau išreiškė Vokietijos gynybos ministras, o štai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas daugžodžiauti nemėgsta, tai registruoja įstatymų pataisas, pagal kurias būtų išplėstas sąrašas gyventojų, galinčių įsigyti automatus.
Ekonomika. Pirmadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus pasidalino žinia, kad galimai į mūsų rinką ateis naujas bankas. Tiesa, koks tai bankas – kol kas neatskleidė.
ESO skandalas. Po praėjusią savaitę per šalį nuvilnijusio skandalo dėl 160 milijonų eurų siekiančios ESO skolos Lietuvos gyventojams, antradienį prakalbęs energetikos ministras D. Kreivys patikino, kad bus dedamos pastangos permokas grąžinti anksčiau nei per numatytus 15 metų.
Įstatymai. Nors dar neseniai Seimas nepritarė naktinių taikiklių įteisinimui medžioklėje, konservatorių pastangomis vėl mėginama prastumti šį įstatymą, neva jis padėtų apginti mūsų šalį (taip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas).
Tačiau konservatoriai užsimojo įgyvendinti ir daugiau pokyčių, reaguodami į neramumus pasaulyje – štai NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas sumanė užregistruoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias įsigyti automatus teisę turėtų visi karo prievolininkai, turintys pagrindinį karinį parengtumą, išskyrus vyresnio amžiaus žmones (60 metų ir virš). Nors, kaip žinia, parlamentarai neigia, kad yra šansų, kad karas pasieks ir Lietuvą, šie žingsniai rodo, kad baimės tarp politikų, visgi, yra.
Svajojantiems iš pensijų fondų išsiimti jau sukauptas lėšas (šiuo metu tokios galimybės nėra) taip pat dar teks palaukti geresnių laikų. Prezidentūros pasiūlyta ir opozicijos remta iniciatyva, kuri suteiktų galimybę kaupiantiems per visą dalyvavimo kaupime laikotarpį numatyti galimybę vieną kartą iš savo sukauptos sumos „išsiimti“ ne daugiau kaip 25 proc. dydžio išmoką, buvo grąžinta tobulinti.
Nuo lapkričio 1-osios taip pat įsigaliojo pokyčiai Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, siekiant užtikrinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gerovę.
Aplinkosauga. Niekaip nepasiduodantis Seimas su S. Gentvilu priešaky sutarė dėl naujų apynasrių automobilių vairuotojams. Šį kartą nutarta daugiau galių suteikti aplinkosaugininkams – pastarieji jau nuo 2024-ųjų galės keliuose tikrinti automobilių taršą taip neva užkertant kelią taršių kledarų eksploatacijai.
Rinkimai. Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pirmadienį įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma prezidento rinkimus paskelbti 2024 metų gegužės 12 dieną.
Rinkimų tema šiuo metu aktuali ir kariaujančiai, bet Vakaruose vis mažiau įdomiai Ukrainai – čia apie savo kandidatūrą į prezidento postą jau pranešė ir kontrastingas A. Arestovičius, buvęs V. Zelenskio biuro patarėju. O štai Vakarams susikoncentravus į neramumus Artimuosiuose Rytuose, V. Zelenskis gauna vis mažiau palaikymo.
Teismas. Savo teismo šią savaitę sulaukė buvęs kriptovaliutų karalius S. B. Friedas, kurio teismas nepasigailėjo ir pripažino kaltu dėl visų septynių jam mestų kaltinimų. Vos 31-erių auksiniam berniukui gresia 115 metų belangė, nors tiksli bausmės trukmė, tikėtina, paaiškės per tris mėnesius.
COVID-19. Skandalingasis visuomenininkas A. Kandrotas (Celofanas) lapkričio 1-ąją paskyrė akcijai, skirtai „Covido aukoms atminti“, primenant pandemijos laikotarpį, kai žmonės mirdavo nebūtinai nuo koronaviruso, bet ir nesulaukę reikiamos pagalbos.
Izraelio ir Palestinos konfliktas. Prasidėjus savaitei, Gazoje prasidėjo ir sausumos mūšiai, o iš Izraelio karių apjuostos teritorijos, skaičiuojama, negali išvykti beveik pustrečio milijono civilių žmonių, nepaisant to, kad sveikatos apsaugos sistema griūna ir atsidūrė ant katastrofiškos ribos.
Pasaulio valstybėms vis drąsiau reiškiant palaikymą Palestinai, Izraelis pradeda savo ryšių nutraukimą su tokiomis „nusikaltėlėmis“. Šį kartą diplomatiniai santykiai buvo nutraukti su Turkija, kurios vadovas R. T. Erdoganas išreiškė kritiką Izraelio kariniams veiksmams Gazos Ruože.
Konflikto atgarsiai persimetė ir į Egiptą – vienintelę valstybę be Izraelio, turinčią sieną su Gazos Ruožu. Užsienio žiniasklaidoje teigiama, kad prie šios sienos Egiptas permetęs savo karinę techniką, baimindamasis galimo pabėgėlių iš jo srauto. Visgi, priežasčių pykti Egiptas turi ir daugiau – praėjusios savaitės pabaigoje į du jo turistų pamėgtus kurortus – Tabą ir Nuveibą – smogė raketa ir sviedinys[1].
Be visa ko, atkirtį gavo ir Izraelis – šį kartą iš Kinijos, kurioje veikiančios dvi žemėlapių platformos nusprendė tiesiog ištrinti Šventąją Žemę iš pasaulio žemėlapio.
Visgi, šis karinis konfliktas neabejotinai palietė pačią jautriausią Gazos Ruožo gyventojų dalį – kūdikius ir vaikus. Skaičiuojama, kad per pirmąjį Izraelio ir Palestinos karo mėnesį, Gazos Ruožas tapo kapinėmis daugiau kaip 3600 nužudytų vaikų, o šis skaičius ir toliau auga.
Nepaisant to, penktadienį Izraelio premjeras B. Netanyahu pareiškė neketinantis sutikti su jokiomis paliaubomis Gazos Ruože, kol nebus paleisti visi grupuotės „Hamas“ paimti įkaitai (kurių, Izraelio duomenimis, skaičiuojama 249)[2].
Neramumai pasaulyje. Tuo tarpu J. Bidenas sumanė atakuoti du objektus Sirijoje, neva kaip atsaką į tai, kad spalio 17-ąją prieš amerikiečių bazes Irake ir Sirijoje buvo pradėtos atakos. Patikinta, kad tai niekaip nėra susiję su Izraelio ir Palestinos konfliktu.
O štai Rusija, reaguodama į Vakarų daromą spaudimą ir, po prasidėjusio karo Ukrainoje, sparčiai besitraukiančius užsienio verslus, nusprendė apsunkinti kelią tą nusprendusioms padaryti įmonėms. Norinčios tą padaryti įmonės dabar esą turės trauktis valstybinės komisijos nustatytomis sąlygomis, tarp kurių ir piniginiai klausimai esą būtų sprendžiami rubliais.
Toliau tęsiantis neramumams Artimuosiuose Rytuose ir (vis mažiau eskaluojamam) karui Ukrainoje, Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius prakalbo apie galimą karo grėsmę visai Europai, o tuo tarpu, ir prastą Vokietijos pasiruošimą jam.
