Gazos ruožas virto vaikų kapinėmis: gyvybės neteko tūkstančiai

Dėl Izraelio atakų mirė virš 3 600 vaikų

Per pirmąjį šio karo mėnesį buvo gauta pranešimų apie veiksmus, kuriuos draudžia tarptautinė humanitarinė teisė, įskaitant kūno sužalojimus, sužeidimus, pagrobimus, prievartinį perkėlimą, medicininės priežiūros, maisto bei vandens atėmimą.

Nuo pat pirmųjų precedento neturinčių karo veiksmų Gazos Ruože dienų UNICEF atvirai teigė, kad būtina nedelsiant nutraukti humanitarinę ugnį, užtikrinti pagalbos srautą bei paleisti pagrobtus vaikus, sustabdant nelemtą žudymo praktiką^[1]. Nepaisant reikalavimų, didžiausi nuogąstavimai dėl pranešimų apie nužudytų vaikų skaičių, kuris tapo dešimtimis, vėliau šimtais ir galiausiai tūkstančiais, išsipildė vos per dvi savaites.

Augantys skaičiai stulbina: remiantis JTO, nužudyta daugiau kaip 3 600 vaikų. Vėlgi, nors Gaza akivaizdžiai tapo tūkstančių vaikų kapinėmis, grėsmės neapsiriboja vien bombomis bei minosvaidžiais – ne ką mažesnį vaidmenį atlieka ir psichologinės traumos, įsirašiusios į atmintį visam likusiam gyvenimui.

Daugiau nei milijonas Gazos vaikų taip pat susiduria su vandens krize. Kadangi Gazos Ruožo vandens gamybos pajėgumai tesudaro 5 proc. įprastinės dienos produkcijos, vaikų, o ypač kūdikių, mirtys dėl dehidratacijos kelia vis didesnę grėsmę. Plyšta širdis, kai pastarieji desperatiškai stengiasi gauti puodelį švaraus (ne sūraus vandens, kuris šiuo metu yra vienintelė galimybė ir dėl kurio daugelis vaikų serga) vandens ir negali jo rasti.

Kai kovos baigsis, vaikams ir jų bendruomenėms ne tik teks atlyginti išlaidas, kurias patirs ateinančios kartos, bet ir ieškoti psichikos sveikatos bei psichosocialinės pagalbos. Daliai mažamečių, tiesa, jau dabar pasireiškia sunkūs streso bei baimės simptomai, todėl jie pradeda save žaloti, raudamiesi plaukus ar draskydamiesi šlaunis iki kraujo. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko turi būti atidaryti visi įvažiavimo į Gazos Ruožą perėjimo punktai, jog būtų galima saugiai, nuolat ir netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą, įskaitant vandenį, maistą, medicinos reikmenis bei degalus.

Kasdien žūva arba yra sužeidžiami 420 palestiniečių vaikų

Gazos Ruože kiekvieną minutę pažeidžiamos vaikų teisės, o kare, kuriame žūsta tūkstančiai vaikų, laimėtojų nėra, – stūkso tūkstančių vaikų kapinės^[2]. Kol likęs pasaulis stebi, badas, mirtys ir neviltis yra esminiai dalykai, kuriuos patiria niekuo dėti mažamečiai.

Beveik nepakeliama galvoti apie vaikus, palaidotus po griuvėsiais, turint labai mažai galimybių juos iš ten ištraukti^[3]. Skaičiuojama, jog jau žuvo maždaug 9 000 palestiniečių – daugiausia vaikų ir moterų. Sukrečianti statistika liudija, kad per karą buvo sužeista daugiau kaip 7 000 palestiniečių vaikų, tuo tarpu dingo apie 940.

Vos per 25 karo dienas Gazos Ruože žuvusių palestiniečių vaikų daugiausiai nukentėjo nuo aviacijos smūgių, raketų, sprogimų ar buvo sutraiškyti pastatų. Tarp jų, be abejo, buvo naujagimių ir mažamečių, aistringų skaitytojų, pradedančių žurnalistų bei berniukų, kurie manė, kad bus saugūs bažnyčioje.

Beveik pusė iš 2,3 mln. gyventojų yra jaunesni nei 18 metų

Vaikai sudaro 40 proc. visų iki šiol per karą žuvusių žmonių. Praėjusią savaitę paskelbtų Gazos Ruožo sveikatos ministerijos duomenų analizė parodė, kad iki spalio 26 d. žuvo 2 001 12 metų ir jaunesnis vaikas, iš jų 615 – 3 metų ir jaunesni^[4].

„Kai namai sugriaunami, jie griūva ant vaikų galvų“, – sakė rašytojas Adamas al-Madhounas, guosdamas savo 4 metų dukrą Kenzi Al Aksos kankinių ligoninėje centriniame Gazos Deir al-Balos mieste. Ji išgyveno oro antskrydį, per kurį jai buvo nuplėšta dešinė ranka, sutraiškyta kairė koja ir sulaužyta kaukolė.

Panašu, kad „Hamas“ naudoja civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus. Nepaisant to, Izraelio kariai žengia Gazos miesto link, nusivylimui kiaurai kaulus skrodžiant faktą, kad vos per tris savaites Gazos Ruože žuvo daugiau vaikų nei per visus pasaulio konfliktus per pastaruosius trejus metus kartu sudėjus. (Per visus praėjusius metus dviejose dešimtyse karo zonų žuvo 2 985 vaikai.)

Vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip iš griuvėsių traukiami ar ant purvinų ligoninės neštuvų guldomi sukrėsti vaikai, tapo įprastu reiškiniu, paskatinusiu protestus visame pasaulyje. Dar didesnį šoką sukelia per oro antskrydžius užfiksuoti vaizdai, kuriuose gelbėtojas glaudžia sukruvintą mažylį su kruvina balta suknele, kol tėvas, prispaudęs prie krūtinės savo mirusį vaiką, klykia, apsvaigusiam, krauju ir dulkėmis apsipylusiam berniukui vienam blaškantis tarp griuvėsių.

Būti tėvais Gazoje šiuo metu yra prakeiksmas. 

Mėgindami apsisaugoti Izraelio karo lėktuvams bombarduojant Gazos Ruožą, palestiniečių vaikai su didelėmis šeimomis glaudžiasi daugiabučiuose arba JT valdomose prieglaudose. Nors Izraelis ragino palestiniečius palikti šiaurinę Gazos Ruožo dalį ir persikelti į jo pietus, niekur teritorijoje nėra saugu dėl oro antskrydžių: žmonės bėga nuo mirties tik tam, kad rastų mirtį^[5].

Izraelio smūgiai – beatodairiški ir neproporcingi

Prieš pat karą vieno iš vietinių gyventojų dukterėčia Milissa pirmą kartą žengė kelis žingsnius. Tačiau ji daugiau niekada nebevaikščios, nes smūgis, per kurį žuvo mergaitės šeima, sulaužė jai stuburą ir paralyžiavo nuo krūtinės žemyn. Prireiks daug priežiūros ir darbo, jog ši galėtų gyventi bent pusiau normalų gyvenimą.

Penkiolikmečiams Gazos Ruože tai jau penktasis Izraelio ir Hamaso karas nuo 2007 m., kai kovotojų grupuotės perėmė kontrolę. Viskas, ką jie žino, yra gyvenimas baudžiančioje Izraelio ir Egipto blokadoje, neleidžiančioje jiems keliauti į užsienį ir žlugdančia ateities viltis.

„Šiems vaikams nėra jokios vilties siekti karjeros, pagerinti savo gyvenimo lygį, gauti geresnę sveikatos priežiūrą bei išsilavinimą“, – sakė Ayedas Abu Eqtaishas, organizacijos „Defense for Children International“ atskaitomybės programų direktorius Palestinos teritorijose, kaip ir mes visi, fiksuojantis apdegusius veidus, dingusius kūnus ir po griuvėsiais gležnomis rankomis motinos kaklą apsivijusius mažamečius, išgyvenančius patį žiauriausią gyvenimo momentą.

Karo korespondentė tikino mačiusi kūdikius be galvų

Kūdikių lovelės, apvirtusios ant šono ir aptaškyti krauju žaislai sukrečia iki pat širdies gelmių. Visgi tarptautinė karo korespondentė, iš pradžių vertusi suabejoti istorija apie tariamą „Hamas“ galvų nukirsdinimą Izraelio vaikams, laikosi analogiškos pozicijos: grupuotė – it kanibalai, darkantys gležnus kūnus be jokio gailesčio.

Skamba it apokaliptinė scena, tačiau pranešama, jog prieš pora savaičių prie Gazos sienos buvo žiauriai nužudyta 40 kūdikių ir mažų vaikų, kai kuriems iš jų neva nukertant galvas^[6].

„Kad ir kaip būtų baisu ir norėčiau, kad tai nebūtų tiesa; kad ir žinau, kaip sudėtinga suvokti tuos vaizdus ir žodžius, nes sunku suprasti, kaip kas nors galėjo padaryti tokius bjaurius, žiaurius nusikaltimus, būtent taip ir nutiko vienoje iš bendruomenių pietų Izraelyje“, – teigė Nicole Zedeck.

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat teigė matęs nuotraukas, patvirtinančias teiginius apie vaikus, netekusius galvų. Nors istorija stingdo kraują, vėliau šiuos teiginius patikslino Baltieji rūmai, prasitardami, kad nei prezidentas, nei JAV pareigūnai vis tik nežiūrėjo vaizdų ar savarankiškai nepatvirtino tokių pranešimų.