Šalies gyventojai ESO permokėjo apie 160 milijonų eurų

Permokas ESO pasiėmė greitai, grąžins – tik per 15 metų

Valstybės kontrolieriaus tarnybos duomenys rodo, kad dar viena su elektros tiekimu siejama įmonė gerai pasipelnė iš šalies elektros vartotojų.- Paaiškėjo, kad ESO kiekvienam šalies vartotojui apskaičiavo maždaug 89 eurų siekiančias permokas, kurias susumavus ESO kišenė papilnėjo 160 milijonų eurų. Kodėl būtent ESO kišenės papilnėjo? Nes kontrolierius nustatė, kad permoka buvo ne pačios elektros energijos kainoje, o būtent paskirstymo paslaugose, kurias ESO ir atlieka. 

Energijos skirstymo operatorius ESO permoką žada grąžinti, bet pinigus gyventojai atgaus tik per penkiolika metų, tiesa, LNK žinioms ESO teigė, kad permokas jau po truputį klientams grąžina. 

Auditas skelbia, per trejus metus klientai atgaus tik 6 milijonus eurų, o visa likusi suma bus išmokėta tik per 15 metų. Logiškai pamąsčius, paranku – juk per tuos 15 metų dalies vartotojų, kuriems ESO dabar jau skolinga, net nebeliks gyvųjų tarpe, ką jau kalbėti apie infliaciją, kuri per 15 metų tą 90 eurų sumą pavers kone niekine. 

„Jeigu ji bus išdėstyta per 15 metų, tai infliacija ją sugrauš iki tokio menko dydžio, kad tai bus nereikšminga, mano įsitikinimu, taip įmonė išvengs finansinės atsakomybės“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys (LSDP) Gintautas Paluckas.

Permoką gyventojai atgaus per mažesnius elektros tarifus. Tiesiog galutinė elektros kaina bus mažesnė^[1].

„Gyventojai permoka už elektrą, o energetikai kraunasi milijoninius pelnus. Kainų reguliavimo komisija apsimetė, kad nieko nežino ir nieko nemato. E

Gyventojai permokėjo per vienerius metus, o jiems pinigai bus gražinti per penkiolika metų. Nemokamas kreditas, dar daugiau kaip pasityčiojimas. Metus laiko vogta, o gražinti galima skaitykim niekada. Matysit kaip ausis“,– pasipiktinimo neslepia sportininkas Gabrielius Sevrukas. 

Savo socialiniame tinkle jis rašė, kad tokio masto skandalas veikiausiai bus numuilintas, nes „Šimonytė greičiausiai pabars pirštu, Landsbergis pasakys vsio zakono“^[2].

Seimas jau seniau kaltino ESO neteisėtu mokesčiu

Dar 2022 metais Liberalų sąjūdžio frakcija pasikvietė ESO atstovus į Seimą pasiaiškinti, už ką jie lupa po 31,75 eurų mokestį nuo kiekvieno žmogaus, sudarančio prisijungimo sutartį. „Operatorius mums pateikė aiškius atsakymus, vis dėlto manome, kad apmokestinti kiekvieną savo klientų paraišką yra nejautru ir nepagrįsta. Kas būtų, jeigu žmonės būtų apmokestinami vien už tai, kad, pavyzdžiui, išreiškia norą jungtis prie centrinio vandentiekio?“ – klausia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė. 

Tačiau tai dar ne viskas – pasirodo, kad tokį mokestį mokėti turėjo visi, nepaisant to, ar žmonėms buvo suteiktos prisijungimo sąlygos, arne. Vadinasi, vien pasikreipimas į ESO iš esmės buvo apmokestintas, nors žmogus paslaugų galėjo ir negauti. 

Tuo tarpu tuometis ESO vadovas Renaldas Radvila sakė, kad ESO per dieną sulaukia apie tūkstantį paraiškų, o mokestis esą taikomas tik tiems, kurie iš tiesų nori jungtis prie tinklo.

„Jeigu netaikytume šio mokesčio, prisijungimo sąlygų išdavimo sąnaudos būtų perkeliamos į elektros tarifą“, – sakė R. Radvila.

Tiesa, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba apie šį įkainį žinojo ir nematė james jokios problemos. Esą ESO vadovaujasi Energetikos įstatymu ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą^[3].

ESO ir anksčiau veikė neskaidriai

Dar 2017 metais buvo nustatyta, kad ESO neskaidriai vykdė skaitiklių pirkimus, švaistė lėšas. Tą nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi ESO sudarytų elektros energijos skaitiklių pirkimo sutarčių vykdymą. Net penkiose iš šešių sutarčių buvo nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai, kurių bendra vertė siekė 4,4 mln. eurų. 

Paaiškėjo, kad ESO, vykdydama elektros skaitiklių pirkimus, viešųjų pirkimų sąlygose buvo nurodžiusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurių vienas buvo – pristatyti skaitiklius per 5 dienas. 

Laimėjusi konkursą įmonė UAB „Elgama-Elektronika, kurios prekių kaina buvo didesnė, nei kitų pasiūliusių, galiausiai vėlavo ir skaitiklius pristatė ne per 5 dienas, o per 66-80 dienų. Taigi galima sakyti, kad įmonė pažeidė esminę viešojo konkurso sąlygą, todėl sutartis su ja turėjo būti nutraukta, o pati įmonė turėjo atsidurti nepatikimų įmonių sąraše.

Vis dėlto taip kažkodėl nenutiko. ESO sutarties nenutraukė, skaitiklių kantriai laukė net ir 80 dienų, tad galutinis rezultatas – pirko prekes žymiai brangiau, nei siūlė kiti ir gavo jas gerokai vėliau, nei reikėjo.

ESO tuomet aiškino, kad vykdant sutartį, nesilaikius nustatyto termino, skaitiklių tiekėjui buvo taikytos sutartyje numatytos finansinės sankcijos už dalies užsakymų įvykdymo vėlavimą. Skaitikliai dažniausia buvo pristatomi vidutiniškai per ilgesnį nei sutarta terminą – 20 dienų^[4]. 

ESO buvo nustačiusi sau patogią galių rezervavimo tvarką

Maža to, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad nauja elektros tinklų galių rezervavimo ir suteikimo tvarka – ydinga. STT įvertinus ESO ir „Litgrid“ parengtus aprašų projektus, kuriais nustatoma nauja naudojimosi tinklais tvarka, nustatė, kad patys operatoriai nusistatė sau taisykles, kurios leidžia jiems savo nuožiūra keisti gamintojų ir vartotojų prijungimo prie elektros tinklų sąlygas.

„Visiškai nėra reglamentuotas ir elektros tinklų pajėgumų didinimo etapas. Jeigu tinklų naudotojas nori vystyti elektros gamybos pajėgumus, tačiau esami tinklų pajėgumai to atlikti neleidžia, nėra nustatytos šiame etape atsirandančios operatoriaus bei tinklų naudotojo teisės ir pareigos, tinklų pajėgumų didinimo terminai ar minimalūs reikalavimai tinklo pajėgumui“, – sako STT^[5].