- JAV specialiosios tarnybos buvo apleidusios „Hamas“
- Obama ir Bidenas siekė bendradarbiavimo su Iranu
- Egiptas į pasienį suvarė karinę techniką
JAV specialiosios tarnybos buvo apleidusios „Hamas“
Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos beveik nustojo stebėti „Hamas“ ir kitas radikalias palestiniečių grupuotes po rugsėjo 11-osios išpuolio prabėgus tik keliems metams. Visą dėmesį jie skyrė Al Kaidos, o vėliau – Islamo valstybės lyderiams. Tokią informaciją, remdamasis valdininkais, paskelbė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Pasak leidinio pašnekovo, Vašingtonas nusprendė, kad „Hamas“ niekada nekėlė JAV tiesioginio pavojaus ir visą atsakomybė, tikėdamiesi, kad pavojus bus laiku pastebėtas, permetė Izraelio specialiosioms tarnyboms.
Iš esmės, už visas žvalgybines nesėkmes yra atsakingas Izraelis, tačiau JAV taip pat turi sau prisiimti dalį kaltės, už tai kad pražiopsojo „Hamas“ ataką, pokalbyje su žurnalistais teigė buvęs CŽV pareigūnas Markas Polimeropulosas (Marc Polymeropoulos). „Užduoties patikėjimas žydams, tikėtina, sukėlė tas pasekmes, kurias matome“, - nurodė jis. [1]
Pasak esamų ir buvusių amerikiečių valdininkų, Amerikos specialiosiose tarnybose, ir pirmiausia – CŽV, buvo keletas analitikų, kurie stebėjo įvykius Gazos Ruože dar iki „Hamas“ atakos, tačiau jie per daug pasikliovė Izraeliu.
Obama ir Bidenas siekė bendradarbiavimo su Iranu
CŽV direktorius Viljamas Bernsas (William J. Burns) 2023 metų pradžioje viešuose pasisakymuose ne kartą perspėjo, kad įtampa tarp Izraelio ir Palestinos auga. Nepaisant to, vasarį skelbiamame kasmetiniame pavojų JAV vertinime, nei „Hamas“ nei Gazos Ruožas minimi nebuvo. Kongresmenai per susitikimus su institucijų vadovais taip pat jų apie tai neklausinėjo.
Kai kurie, su WSJ bendravę, oficialūs asmenys atmetė jų adresų išsakomą kritiką, pabrėždami, kad JAV žvalgybos institucijos ilgus metus mokėsi tinkamai stebėti „Hamas“. „Neatsimenu, kad kas nors tuo metu būtų sakęs, jog mes per daug dėmesio skiriame Al Kaidai“, - nurodė vienas iš CŽV darbuotojų.
Buvęs JAV finansų ministerijos analitikas Džonatanas Šankeris (Jonathan Shanker), anksčiau stebėjęs „Hamas“ veiklą, pripažino, kad po rugsėjo 11-osios atakos dėmesys grupuotės finansams sumažėjo, kadangi tiek buvęs JAV prezidentas Barakas Obama (Barac Obama), tiek dabartinis vadovas Džo Baidenas (Joe Biden) siekė bendradarbiavimo su Iranu.
Egiptas į pasienį suvarė karinę techniką
Prie ties Gazos Ruožu esančio pasienio patikros punkto „Rafah“ Egiptas permetė nemažai tankų ir šarvuočių, informuoja „The Times of Israel“. Leidinio teigimu, Egipto valdžia baiminasi, kad aštrėjant izraeliečių – palestiniečių konfliktui, į šalį gali mėginti patekti dešimtys tūkstančių pabėgėlių.[2]
Publikaciją leidinys palydi nuotrauką, kurioje matosi vienas tankas ir trys šarvuočiai su Egipto vėliavomis. Taip pat joje galima įžvelgti kelis kariškius.
Egiptas – vienintelė šalis, išskyrus Izraelį, turinti sieną su Gazos Ruožu. Iki šiol valdžia sieną su anklavu laikė uždarytą ir atsisakė į savo teritoriją įleisti jos gyventojus. Tiesa, humanitarinę pagalbą į sektorių Egiptas visgi pagaliau praleido.
Išvakarėse buvo pasirodžiusi informacija, kad esą lapkričio 1 d. Egiptas pasienio patikros punktą atidarys tam, kad įsileistų keliasdešimt sužeistų palestiniečių. Agentūra „Reuters“, remdamasi Generaline pasienio patikros punktų su Gaza valdyba teigė, kad institucija gavo valdžios nurodymą įsileisti 81 sužeistą anklavo gyventoją. Bent kol kas oficialusis Kairas šios informacijos nepatvirtino.[3]
Šiaurinio Sinajaus regiono gubernatorius Mohamedas Šoša (Mohamed Shosha) anksčiau teigė, kad jeigu siena bus atverta, vietos ligoninės yra pasirengusios priimti sužeistus asmenis, informavo „Al-Ahram“.[4]
Izraelis, po „Hamas“ atakos spalio pradžioje, blokavo anklavą ir nutraukė vandens, elektros bei degalų tiekimą. Spalio 31 d. „The Times of Israel“, remdamasis aukštu JAV valdininku, nurodė, kad Tel Avivas sutiko kasdien įleisti į Gazą 100 humanitarinę pagalbą gabenančių sunkvežimių.[5]
„The New York Times“ duomenimis, kalbama ir apie ribotą degalų kiekį, kuriuos JTO turėtų paskirstyti humanitarinės infrastruktūros objektams, įskaitant ligonines. Pasak leidinio pašnekovo, daroma viskas, kad degalų negautų „Hamas“ kovotojai.
