Vokietijos ministrės žodžiai vos nesužlugdė susitikimo su emyru
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) savo kalbose pažėrusi viešų kaltinimų, vos nesužlugdė susitikimo su Kataro emyru Tamimu ben Hamadu Al Tani (Tamim bin Hamad Al Thani). Apie tai parašė leidinio „Spiegel“ apžvalgininkas Kristofas Šultas (Christoph Schult).
„Tiksliai nežinoma, kaip Kataro emyras sužinojo apie tai, ką apie jį mano Vokietijos URM vadovė. Bet vieną galima pasakyti tiksliai: T. ben Hamadas Al Tani labai supyko dėl to, ką kalbėdama televizijos kanalo ZDF eteryje pasakė A. Berbok“, – teigiama prieš porą dienų pasirodžiusiame straipsnyje.
Kalbama apie A. Berbok pasisakymą susitikimo su emyru išvakarėse, kai ji pareiškė, kad per derybas reikalaus jog Kataras nustotų remti teroristus. Tuomet Vokietijos URM vadovė tėškė, kad ypatinga atsakomybė už tokius veiksmus tenka tokioms valstybėms, kaip Kataras.
Apžvalgininko K. Šulto nuomone, po tokių pareiškimų emyras galėjo iš viso atšaukti susitikimą. Galiausiai ji visgi įvyko, o susitikimo metu Kataro emyras pabrėžė, kad visa, šalies skiriama finansinė parama, koordinuojama su Izraeliu bei JAV ir ją galima nesunkiai patikrinti.
Tai – ne pirmas kartas, kai A. Berbok, po savo pasisakymų, atsiduria skandalo centre. Spalio 2 d. ji pareiškė, kad Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje, kuri netrukus išsiplės nuo Lisabonos iki Luhansko. Taip pat ji tuomet nurodė, kad kovodamas su Maskva, Kijevas tiesia sau kelią į ES.
Saudo Arabijos kariuomenė pasirengusi veikti prieš Izraelį
Po susidūrimo su judėjimo „Ansar Allah“ (husitai) judėjimo smogikais karinės Saudo Arabijos pajėgos buvo pervestos į aukštesnį parengties lygį.
Susidūrimai prasidėjo po to, kai spalio 19 d. sukilėliai į Izraelį paleido kelias raketas ir bepilotes skraidykles. Pentagono teigimu, ataką padėjo atmušti Raudonojoje jūroje patruliavęs amerikiečių eskadrinis minininkas.
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, kovose su sukilėliais Džizano provincijoje, esančioje pasienyje su Jemenu, žuvo keturi reguliariosios kariuomenės kariai. Taip pat Saudo Arabijos priešlėktuvinė gynyba numušė husitų paleistą raketą.
Agentūros duomenimis, Saudo Arabijos gynybos ministras Khalidas bin Salmanas (Khalid bin Salman) Vašingtone planuoja aptarti tiek situaciją Jemene, tiek Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karo pasekmes.
Nei Saudo Arabijos vyriausybė, nei husitų sukilėliai į „Bloomberg“ užklausą neatsakė.
Jemene nuo 2014 m. vyksta kovos tarp reguliariosios kariuomenės ir „Ansar Allah“ šalininkų. 2022 m. balandį šalys buvo sutarusios dėl paliaubų, bet jos baigė galioti spalio 2 d.
Ukraina tampa nebeįdomi
Nepaisant to, kad lankėsi Vašingtone, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nėra patenkintas tuo, kad Vakarai Kijevui skiria vis mažiau dėmesio, nurodo „Time“.
Leidinys nurodė, kad po vizito Vašingtone „Time“ žurnalistai mėgino suprasti, kaip Kijevas sureaguos į gautus signalus. Ypatingai – į raginimą V. Zelenskiui kovoti su korupcija jo paties vyriausybės viduje bei į mažėjantį dėmesį konfliktui, kurio pabaigos vis nesimato. Pasak žurnalistų, prezidento aplinkos žmonės nurodė, kad V. Zelenskis po tokių pareiškimų supyko.
Taip pat jam kliuvo tai, kad pasaulis vis mažiau domisi buvusia sovietine respublikai ir jai skiria vis mažesnę paramą. Dėl to, pasak V. Zelenskio komandos narių, prezidentas jaučiasi išduotas sąjungininkų.
„Įprastas optimizmas, humoro jausmas, siekis pagyvinti susitikimą pokštu arba anekdotu, viso to nebeliko. Dabar jis ateina, gauna informaciją, duoda įsakymus ir išeina“, – medžiagoje pateikiami neįvardinto asmens iš prezidento aplinkos žodžiai.
Vakarų žiniasklaidoje taip pat vis dažniau pasirodo informacija apie tai, jog Vakarai pradėjo pavargti nuo Ukrainos konflikto, o palaikymas V. Zelenskiui – mažėja. Tiesa, prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) žadėjo palaikyti ir Kijevą, ir Tel Avivą, bet jam savo pažadus pildyti sekasi vis sunkiau.
Juolab kad grupė senatorių respublikonų pristatė įstatymo projektą, pagal kurį pagalba gali būti skiriama Izraeliui, bet ne Ukrainai. Tai įvyko po to, kai Baltųjų rūmų šeimininkas paprašė buvusiai sovietinei respublikai išskirti papildomus 61,4 mlrd. JAV dolerių.
