Buvęs prezidento biuro patarėjas pradeda kampaniją
Dar ne taip seniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro patarėjo pareigas ėjęs Aleksejus Arestovičius , planuojantis dalyvauti ir prezidento rinkimuose (jeigu jie vyks) pristatė šaliai skirtą 14-os punktų programą. Pastaroji, be viso kito, apima pasiūlymus ekonomikos sferoje, vidaus ir užsienio politikoje bei pokyčiuose kovos veiksmuose. Programą jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.[1]
Pirmuoju punktu A. Arestovičius siūlo paskelbti nepaprastąją padėtį ekonomijoje, nacionaliniame saugume, energetikos ir finansų sektoriuose. Toliau jis siūlo surengti visos šalies auditą, patikint jį atlikti kam nors iš didžiojo ketverto („Deloitte“, „PricewaterhouseCoopers“, „Ernst & Young“ ar KPMG), palūkanų normas sumažinti iki 7 proc. bei reformuoti mokesčių ir muitinės kodeksus.
Kalbėdamas apie kovos veiksmus, buvęs prezidento biuro patarėjas siūlo pereiti prie strateginės gynybos: pakeisti kadrų politiką, išsaugoti daugiau gyvybių ir taip išauginti daugiau specialistų. Taip pat A. Arestovičiaus nuomone, būtina:
Keisti mobilizacijos sistemą, numatant rezervų sistemą atgrasymui ir mobilizuotųjų rotacijai;
Tuojau pat ir nedelsiant į karinę pramonę įsileisti privatų verslą;
Pareikalauti, kad NATO patvirtintų Ukrainos narystę Aljanse su sąlyga, kad visi teritoriniai klausimai bus sprendžiami tik politiniu keliu;
Pradėti plataus mąsto integracinius procesus su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija ir Rumunija, daugiausia dėmesio skiriant kariniam pramoniniam kompleksui;
Pravesti švietimo reformą, sumažinti aukštojo mokslo įstaigų skaičių, vietoje jų suformuojant kelis specializuotus, galingus, gerai aprūpintus universitetus;
Pradėti klasterinį ekonomikos vystymą, taikant regionų specializaciją ir visapusišką planinį tokios specializacijos aprūpinimą;
Įvesti draudiminės medicinos sistemą;
Reformuoti teismus, pensijų sistemą bei pertvarkyti Vidaus reikalų sistemą, išskiriant į atskirus organus kelių policiją, mokesčių inspekciją ir nacionalinę gvardiją į atskirus organus.
Prezidento rinkimai Ukrainoje turėtų vykti kitąmet
Eiliniai Ukrainos prezidento rinkimai, remiantis šalies Konstitucija, turėtų vykti 2024 m. kovo 31 d., tačiau dėl šalyje galiojančio karo stovio jie gali būti nukelti. Dabartinis šalies vadovas V. Zelenskis buvo užsiminęs, kad rinkimai gali būti rengiami priėmus tam tikras įstatymų pataisas ir sulaukus Vakarų finansinės paramos.[2]
A.Arestovičius šalies prezidento biuro vadovo patarėjo pareigas ėjo nuo 2020 m. gruodžio iki 2023 m. sausio. Jis jas paliko po to, kai pareiškė, kad sausio 14 d. Dnepre gyvenamasis namas sugriuvo dėl to, jog į jį pataikė ukrainiečių karių numušta rusų raketa. Vėliau jis atsiprašė ir pareiškė, kad suklydo.[3]
Kremliaus teigimu, namo dalis sugriuvo dėl ne visai tinkamų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos veiksmų. Rusijos gynybos ministerija nuolat kartoja, kad jos taikiniai yra tik Ukrainos kariniai ir energetiniai objektai bei su jais susijusi infrastruktūra.
A.Arestovičius saistomas su terorizmu
Buvęs biuro vadovo patarėjas yra ieškomas Rusijoje, jam iškelta byla buvusioje Donecko Liaudies Respublikoje, kurią Rusija neseniai paskelbė sava teritorija, nors didžioji pasaulio dalis šio prisijungimo nepripažįsta. Taip pat jis figūruoja su ekstremizmu ir terorizmu susijusių asmenų sąraše.[4]
Spalį Ukrainos Aukščiausios rados deputatė iš partijos „Golos“ Ina Sovsun pareiškė, kad šalies policija A. Arestovičiaus atžvilgiu vykdo ikiteisminį tyrimą dėl šio raginimo smurtauti. Persekiojimo priežastimi tapo internetinė psichologijos paskaita, kurią vedė A. Arestovičius ir fragmentas, kuris buvo paviešintas. Toje lekcijos ištraukoje buvęs politikas moteris vadina „būtybėmis“, kurias norisi užsmaugti. Vėliau A. Arestovičius pareiškė, kad žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, o socialiniuose tinkluose išplatintas jo vaizdo įrašas buvo sumontuotas.[5]
Praėjus parai po to, kai pasirodė informacija, kad jo atžvilgiu pradėta kriminalinė byla, A. Arestovičius paskelbė didelį įrašą, kuriame įvardino kontrpuolimo klaidas ir paragino pakeisti šalies valdžią. Pasak jo, pagrindinė vadovybės klaida buvo didelių Ukrainos kariuomenės pajėgų ir turimos technikos koncentracija ties Artemovsku, kurį vėliau Ukraina visgi prarado, ir gynybinių statinių nebuvimas. Jo vertinimu, konflikto metu Rusija priima adekvačius sprendimus, o Ukrainos valdžia yra korumpuota ir neadekvati.
Beje, praėjusiais metais A. Arestovičius lankėsi Lietuvoje, kur buvo šiltai sutiktas. Tikėtina šiemet jis mūsų šalyje yra taip pat nepageidaujamas, kaip kadaise kankiniu vaizduotas, o dabar visų sėkmingai pamirštas buvęs NEXTA kanalo įkūrėjas Romanas Protasevičius. Įdomu, nuo ko kito nusigręš Lietuvos politikieriai ir jų išlaikomi įtakotukai?
