L. Kaščiūnas šimtus tūkstančių lietuvių nori apginkluoti automatais

Karo prievolininkams nori suteikti teisę įsigyti automatinius ginklus

Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bando atrišti rankas laisviau disponuoti ginklais. Užregistruotos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkas įsigyti ir turėti automatinius ginklus. Taigi, kol visuomenė raminama, kad nepanikuotų ir kad karas mums negresia, kita ranka valdžia nori apginkluoti didelę dalį šalies piliečių. Tiesa, 60 ir vyresni teisės turėti automatus neturės. 

Projekto rengėjai sako, kad šiuo metu parengtąjį rezervą sudaro per 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, iš jų apie 28 tūkst. – aktyviojo rezervo kariai, kurie reguliariai kviečiami atnaujinti turimų įgūdžių. Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

„Atsižvelgiant į stiprėjantį aktyviojo ir parengtojo rezervų vaidmenį šalies gynybos planuose, nes jie būtų priskiriami ir komendantiniams vienetams, bei siekį stiprinti valstybės gynybinės galios potencialą, tikslinga sudaryti teisinę galimybę pagrindinį karinį parengtumą įgujusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti kai kuriuos A kategorijos ginklus, tarp jų – automatinius šautuvus, duslintuvus“, – sakė NSGK pirmininkas, pridurdamas, kad tokią teisę minėti prievolininkai turėtų iki jiems sukaktų 60 metų.

Įstatymo pataisose siūloma, kad leidimas laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus ir leidimas nešiotis tokius ginklus karo prievolininko, įgijusio pagrindinį karinį parengtumą, individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, išduotas asmeniui pirmą kartą, galiotų 2 metus, o po to galėtų būti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęsiamas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui. 

Kaip sakė P. Saudargas, siūlomos pataisos turėtų suvienodinti galimybes profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, šauliams ir visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą.

„Tai prisidės prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo ir leis pilietiškiems, patriotiškiems bei apmokytiems žmonėms veiksmingiau įsitraukti į šalies gynybą“, – sako P. Saudargas^[1].

Nori įteisinti komendantūras, partizanų būrius

Jau anksčiau L. Kasčiūnas su kolega Arvydu Pociumi pasiūlė Karo padėties įstatymo pakeitimus, kurie leistų lengviau ir gausiau įsitraukti gyventojams į valstybės gynybą. Tiesa, kalba eina ne tik apie grynai karinę gynybą ginklu, mat pasipriešinimo okupacijai būdų yra daugiau, nei tik fizinė agresija. 

„Valstybės gynyba – ne tik gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat visos institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakė projektų rengėjai.

Įstatymo pataisose numatoma, kad būtų galima burti ir įteisinti kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, partizanų būrius, komendanto pareigybes. Lietuvos Šaulių sąjunga taip pat būtų įtraukta į valstybės gynybos planus. Šios organizacijos karo padėties metu būtų priskirtos prie ginkluotųjų šalies gynybos pajėgų^[2].

Jau anksčiau nusprendė mokyti pasipriešinimo mokyklose

Seimas prieš metus bendru sutarimu pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete patobulintam Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: neginkluotas pilietinis pasipriešinimas (piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant nekarines, nesmurtines priemones) bei ginkluotas pasipriešinimas (piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant karines priemones).

Pilietinio pasipriešinimo pagrindus planuojama sudėti jau mokykloje. Nuspręsta, kad pilietinis ugdymas bus dėstomas kaip atskiras dalykas, taip pat kaip integrali kitų mokomųjų dalykų dalis. Tokių pamokų vaikai turėtų jau ūgtelėję – 9 ir 10 klasėse. 

11 – 12 klasių moksleiviams bus sukurtas pasirenkamasis kūno kultūros modulis „Krašto gynyba“ ir pasirenkamasis dalykas „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“^[3].

Vaikus priešintis apmokytų kariai

Galvojant apie vaikų ruošimą pilietiniam pasipriešinimui apsvarstytos ir galimos kliūtys. Pirmiausiai sutarta, kad pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai, jam trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą. 

Kai kuriais atvejais tai lemia mokytojų kompetencijų trūkumas. Dėl to pasiūlyta ne tik papildomai apmokyti pedagogus, taip pat ir būsimus pedagogus, tačiau ir spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus, kurie galėtų vaikus mokyti pilietinio ugdymo. 

Be to, planuojama, kad Lietuvos šaulių sąjungos veikla neformaliojo ugdymo fronte gerokai išsiplėstų. 

Siekiama, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent keli jaunųjų šaulių būreliai įvairiose švietimo įstaigose. Turėtų padaugėti ir kitų panašaus tipo būrelių – tokių, kaip skautai, ateitininkai ir kt. 

Taip pat Šauliai rengtų ir vasaros stovyklas vaikams. 

„Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link. Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose“, – sakė L. Kasčiūnas^[4].