Dvi didžiausios Kinijos žemėlapių platformos pašalino Izraelio pavadinimą
Pasaulyje prasidėjus dar vienam karui – Izraelio ir Palestinos, skirtingos šalys stoja į skirtingas barikadų puses. Vieni smerkia Palestiną valdančią Hamas, kuri pradėjo puolimą, kiti gi niršta ant Izraelio, kurio atsakomieji veiksmai atnešė gerokai daugiau žalos civiliams. Štai Kinija, rodos, aišku, kieno pusėje – iš dviejų didžiausių žemėlapių platformų Izraelio vardas buvo ištrintas.
Nėra visiškai aišku, kada žemėlapių tiekėjai pašalino Izraelį iš savo žemėlapių
„Alibaba“ ir „Baidu“ žemėlapių tiekėjų atstovai atsisakė komentuoti.
Po Hamas išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d., kaip rašo Izraelio laikraštis „Haaretz“, Kinijos valdžia nepasmerkė teroristų įvykdytų žudynių, bet pasmerkė „veiksmus, kenkiančius civiliams“. Vėliau Kinijos valdžia pareiškė, kad Izraelio veiksmai Gazos ruože „peržengia savigynos ribas“[1].
Kinija neigia ištrynusi Izraelį iš savo žemėlapių
Kinija savo ruožtu neigė ištrinusi Izraelį iš technologijų kompanijų „Baidu“ ir „ Alibaba“ siūlomų žemėlapių sudarymo paslaugų .
„Turėtumėte žinoti, kad Kinija ir Izraelis palaiko normalius diplomatinius santykius. Kalbant apie jūsų paminėtus aktualius klausimus, atitinkamos šalys yra aiškiai pažymėtos standartiniame Kinijos kompetentingų institucijų išduotame žemėlapyje, kurį galite patikrinti“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbin.
Standartinis žemėlapis yra oficialus Kinijos žemėlapis, kurį išleido Gamtos išteklių ministerija.
Pastarosiomis dienomis kai kurie Kinijos socialinės žiniasklaidos ir X, anksčiau buvusio „ Twitter“ naudotojai atkreipė dėmesį, kad Izraelis nebuvo pažymėtas „Baidu“ ir „Alibaba“ žemėlapiuose.
Dabar nepriklausomas „Newsweek“ tyrimas išaiškino, kad Baidu ir Alibaba žemėlapiuose Izraelio ar Gazos ruožo pavadinimai nebuvo pavaizduoti dar prieš prasidedant dabartiniam konfliktui.
„Newsweek“ peržiūrėjo archyvuotus vaizdus iš „Baidu“ ir „Amaps“ („Alibaba“ žemėlapiai), kuriuose vaizduojami Viduriniai Rytai, ir nustatė, kad jie nustojo rodyti Izraelį ar Gazą savo tarnybose prieš prasidedant konfliktui spalį.
Atskiras tyrimas, kurį atliko Kinijos ir globalizacijos centro Pekine mokslinis bendradarbis Zichenas Wangas ir šio centro mokslinis bendradarbis Jia Yuxuan, rašė naujienlaiškyje apie Kiniją Pekingnology, kuriame archyvuojami straipsnių tinklalapiai iš Kinijos svetainės Zhihu parodyti, kad Izraelis nepasirodė Baidu ar Alibaba žemėlapiuose nuo 2021 m. gegužės mėn.
Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį bandė rasti pusiausvyrą tarp savo pozicijos, raginančios nutraukti ugnį Gazos konflikte, ir paramos Izraelio teisei į savigyną.
„Visos šalys turi teisę į savigyną, tačiau jos turėtų laikytis tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės, ir saugoti civilių saugumą. Kiekviena gyvybė yra brangi, o Palestinos žmonių, kaip ir kitų šalių, gyvybės, 2010 m. turėtų būti apsaugotas“, – sakė Wang[2].
Izraelio pašalinimas iš Kinijos žemėlapių provokacija ar diplomatija?
Kinijos veiksmai, kuriais siekiama pašalinti Izraelio vardą iš savo žemėlapių tarnybų, kilo po spalio 7 d. įvykusių žudynių karo su Hamas metu. Pastarosiomis dienomis Izraelis kritikavo Kiniją už tai, kad ji neužėmė kritinės pozicijos prieš Hamas, o užsienio reikalų ministras Wang Yi netgi pareiškė, kad Izraelio „veiksmai peržengė savigynos ribas“.
Tuo tarpu JAV paragino Kiniją panaudoti savo santykius su Iranu ir kitomis regiono šalimis, kad padėtų užkirsti kelią konflikto plitimui.
Šis žingsnis nuspalvintas ironijos, atsižvelgiant į bendrą Kinijos neurozę dėl sienų ir standartų, kurių ji tikisi iš likusio pasaulio. Anksčiau šiais metais šalis tariamai reikalavo, kad vasaros populiariame filme „Barbė“ būtų įtraukta „ devynių brūkšnių linija“ Pietų Kinijos jūroje, sustiprinant jos teritorines pretenzijas, kurios nėra tarptautiniu mastu pripažintos.
Dėl to paties standarto šalis praeityje taikė baudas viešbučių svetainėms ir kitoms įmonėms.
Karo konfliktas regione kilo spalio 7 d., kai šimtai žudikų teroristinės organizacijos „Hamas“ įsiveržė per sieną iš Gazos ruožo ir Izraelio teritorijoje surengė siaubingas nekaltų Izraelio civilių žudynes. Per žiaurias žudynes buvo nužudyta mažiausiai 1 400 izraeliečių – kūdikių, vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių – taikydami ISIS primenančią taktiką.
Dar tūkstančiai buvo sužeisti, o Hamasas pagrobė daugiau nei 200 moterų, vaikų, kūdikių, senų vyrų ir kareivių į Gazos Ruožą, siekdamas panaudoti juos kaip derybas prieš Izraelį. Reaguodama į tai, IDF jau tris savaites atakavo džihadistų organizacijos „Hamas“ teroristinę infrastruktūrą Gazoje, siekdama sužlugdyti savo valdas palestiniečių populiacijose Gazoje[3].
Užpulta šalis taip pat negali daryti karo nusikaltimų
Nors Izraelis ir buvo užpultas, politinėje arenoje atkreipiamas dėmesys, kad nepaisant to, jog tokiu atveju šalis laikoma nukentėjusiąja, jos atsakomieji veiksmai negali būti karo nusikaltimai. Tačiau šios dalies Izraelis, rodos, nepaiso.
Izraeliui buvo pareikšta daug kaltinimų karo nusikaltimais už veiksmus prieš civilius. Nepriklausoma tarptautinė okupuotos Palestinos teritorijos tyrimo komisija pareiškė, kad jau yra aiškių įrodymų apie karo nusikaltimus ir ji dalinsis įrodymais su teisminėmis institucijomis, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.
Kai kurie Izraelio kariuomenės veiksmai buvo apibūdinti kaip kolektyvinės bausmės, karo nusikaltimas, draudžiamas sutartimi tiek tarptautiniuose, tiek netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose.
Spalio 9 d. Izraelio gynybos ministras Yoav Gallant paskelbė apie visišką Gazos apgultį, dėl kurios buvo nutrauktas esminis tiekimas, pavyzdžiui, elektra, maistas, vanduo ir dujos. Ši taktika kėlė susirūpinimą dėl karo įstatymų pažeidimų, nes civiliams buvo atimta būtiniausių prekių.
Dėl Izraelio blokados Gazos ruože buvo uždaryta bet kokia prieiga prie vandens.
Spalio 12 d. Human Rights Watch patvirtino, kad Izraelio armija panaudojo baltojo fosforo amuniciją. Baltasis fosforas nudegina sąlytį, gali sukelti gilius ir sunkius sužalojimus, galinčius sukelti daugelio organų nepakankamumą, ir net nedideli nudegimai gali būti mirtini. „Human Rights Watch“ teigimu, baltojo fosforo naudojimas yra „neteisėtai beatodairiškas, kai jis patenka į apgyvendintas miestų zonas, kur jis gali sudeginti namus ir padaryti didžiulę žalą civiliams“, ir „pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimą imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. kad būtų išvengta civilių sužalojimų ir gyvybių“[4].
