Aistros dėl finansavimo gynybai: prezidentūra kirto aikštingam Žemaitaičiui, o premjeras ramina visuomenę
Vos prasidėjus savaitei svarbiausiais tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir visame pasaulyje tapo gynybos ir tolesnės Ukrainos ateities klausimai. Kol Europa sulaikiusi kvapą stebėjo, kokie nauji vėjai papūs iš Amerikos, Ukraina jau patyrė ir tam tikrą spaudimą nusileisti D. Trumpo keliamoms sąlygoms. Jos, žinoma, Europos lyderių netenkino. Iš to išplaukė ir didžiulis visuomenės jautrumas karo temoms – o tai jau spėjo pasireikšti ir per pastaruosius metus itin išpopuliarėjusią „cancel“ kultūrą.
Šią savaitę prezidento patarėjas Frederikas Jansonas aštriai sukritikavo „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, kuris atsisakė dalyvauti Prezidentūroje rengiamame partijų lyderių susitikime dėl gynybos finansavimo. F. Jansonas pareiškė, kad tapo aišku, „kas kurioje pusėje yra“, ir net paragino žurnalistus politiko pavardę rašyti iš mažosios raidės.
Tuo tarpu R. Žemaitaitis tikina, kad vietoje neapgalvoto gynybos biudžeto didinimo reikėtų ieškoti subalansuotų finansavimo sprendimų, ir siūlo modelį, kuris iki 2030 m. leistų papildomai surinkti 12 mlrd. eurų.
Premjeras Gintautas Paluckas ramina, kad mokestiniai pakeitimai nebus „drakoniški“ – svarstomi nedideli tarifų pokyčiai ir galimas cukraus mokestis. Taip pat aptariama gynybos obligacijų idėja ir galimybė panaudoti gyventojų santaupas per nacionalinį plėtros banką. Prezidentas Gitanas Nausėda siekia atnaujinti partijų susitarimą dėl 5–6 proc. BVP skyrimo gynybai, tačiau opozicija primena, kad be ginklų svarbu investuoti ir į švietimą, ekonomiką bei socialinę gerovę.
Ir štai atėjo diena, kai politikų ir diplomatų ne itin mėgstamas R. Žemaitaitis ne tik liko be savo ministrų, bet ir sulaukė dėmesio iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), kuri nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo partijos „Nemuno aušra“ rinkimų išlaidų slėpimo. Įtarimai kilo po pranešimų, kad partija galimai nemokamai naudojosi „Socium Agency“ paslaugomis, tačiau to nedeklaravo.
VRK taip pat nustatė, kad partija netinkamai tvarkė nario mokesčius ir už rinkimų kampaniją mokėjo neleistinomis lėšomis. Dėl šių pažeidimų „Nemuno aušra“ įpareigota grąžinti per 4,2 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.
LRT bendruomenė it velnias kryžiaus išsigando žurnalistų audito
Šią savaitę LRT tarybos priimtas sprendimas tikrinti žurnalistų politinį neutralumą sukėlė didelį atgarsį. Kritikai baiminasi, kad tai gali riboti redakcinę nepriklausomybę ir skatinti savicenzūrą.
Žurnalistų organizacijos išreiškė nerimą, o LRT Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė pabrėžė, kad tokia praktika nėra įprasta tarptautiniams transliuotojams. Tuo tarpu LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka kol kas nepateikė aiškaus sprendimo priežasčių.
Ginčą dar labiau aštrina Seime planuojamas balsavimas dėl valstybinio LRT audito, kurį inicijavo R. Žemaitaitis. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skeptiškai vertina auditą, teigdama, kad transliuotojas jau turi savireguliacijos mechanizmus. Kyla klausimas – jei viskas čia taip skaidru, o žurnalistai išties nepriklausomi, tai ko taip bijoma?
Lietuvoje – audros dėl karo Ukrainoje ir tolesnių veiksmų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas Šarūnas Liekis atsidūrė audros epicentre po pasisakymų „Komentaras TV“ laidoje, kurioje kvestionavo Lietuvos politikos laikyseną Rusijos atžvilgiu bei svarstė alternatyvius santykius su Baltarusija.
Tai išprovokavo Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pasipiktinimą, reikalaujantį jo atsistatydinimo dėl esą prorusiškų pažiūrų. Visgi, ši situacija suskaldė visuomenę – vieni teigia, kad dekanas peržengė leistinas ribas, kiti pabrėžia akademinės laisvės svarbą ir kritikuoja reakciją kaip primenančią sovietinius laikus.
VDU Etikos komisija jau nagrinėja situaciją, o pats Š. Liekis patikino, jog čia „nėra jokio sukilimo“ ir viskas jau išsispręsta.
Tuo tarpu politiniame fronte įtampa neslūgsta ir dėl ELTA vyr. redaktoriaus Vytauto Bruverio pasisakymų rusų kalba „Delfi“ laidoje, kur jis aštriai kritikavo JAV viceprezidentą J. D. Vance’ą, o jo išsireiškimai sukėlė klausimų dėl Lietuvos diplomatinių pozicijų.
Seimo nariai, įskaitant „valstietį“ Dainių Gaižauską, įžvelgė grėsmę nacionaliniam saugumui ir pareikalavo aiškios reakcijos.
Tuo tarpu Baltijos šalys siekia išlaikyti JAV dėmesį regione – Lietuvos premjeras G. Paluckas siūlo, kad amerikietiškos ginkluotės gamyba galėtų vykti ir Baltijos šalyse.
Tuo pat metu D. Trumpas, skatindamas Europą pirkti JAV ginklus Ukrainai, svarsto ir derybas su V. Putinu dėl karo užbaigimo. Nepaisant jo kritikos NATO ir Ukrainos vadovybei, Baltijos šalių lyderiai pabrėžia savo įsipareigojimus gynybai ir būtinybę išlaikyti stiprius transatlantinius ryšius.
JAV ir Baltarusija stovi kaip niekada arti viena kitos
JAV ir Baltarusija po apsikeitimo kaliniais žengia į naują diplomatinių santykių etapą. Vašingtonas siūlo sankcijų sušvelninimą mainais už politinių kalinių paleidimą, siekdamas sumažinti Minsko priklausomybę nuo Maskvos.
Tai pirmas reikšmingas JAV ir Lukašenkos dialogas per penkerius metus, rodantis galimą geopolitinį poslinkį regione.
Tuo tarpu ES stiprina spaudimą Rusijai, patvirtindama 16-ąjį sankcijų paketą. Nauji ribojimai apima metalus, finansus ir net žaidimų konsoles, siekiant mažinti Maskvos karinius pajėgumus. Tačiau kyla klausimas – ar griežtesnės sankcijos paskatins derybas dėl karo Ukrainoje, ar tik dar labiau pastūmės Rusiją ieškoti naujų sąjungininkų?
D. Trumpas tikras JAV patriotas: imasi darbų, naudingiausių amerikiečiams
O štai dar neseniai į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas ir Robertas F. Kennedy jaunesnysis pradeda drąsią valdžios pertvarką. Naujasis valstijų lyderis paskelbė atleidžiantis visus likusius prokurorus, kuriuos į pareigas paskyrė Joe Bidenas, siekdamas „apsivalyti“ ir atkurti pasitikėjimą Teisingumo departamentu, kurį kaltina per daug politizuotu.
Tuo pačiu metu, RFK jaunesnysis, pradėjęs vadovauti Sveikatos apsaugos departamentui, pranešė apie planus keisti visuomenės sveikatos sistemas, įskaitant darbuotojų mažinimą ir išsamesnį lėtinių ligų tyrimą. Tiek Trumpas, tiek Kennedy ketina sugriauti senas struktūras ir kvestionuoti galiojančias normas, tačiau jų reformos kelia susirūpinimą dėl galimų ilgalaikių pasekmių sveikatos apsaugos sistemai ir vakcinų tyrimams.
Duoklę, panašu, amerikiečiai gaus ir tiesiogiai – šią savaitę buvo paskelbta apie gynybos biudžeto mažinimo planą, kuriuo siekiama per penkerius metus sutaupyti 290 mlrd. JAV dolerių. Šios taupymo priemonės, įskaitant sutartis ir vyriausybes išlaidų mažinimą, buvo pristatytos kaip būdas pagerinti ekonomikos situaciją ir mažinti Federalinę skolą. Trumpas taip pat pasiūlė grąžinti dalį DOGE sutaupytų milijardų piliečiams, siekiant skatinti mokesčių grąžinimą.
Visą savaitę nerimo diskusijos apie taikos derybas Ukrainoje
Didžiulę įtampą Europoje sukėlė D. Trumpo administracijos pareiškimai apie ketinamas vesti derybas su Rusija dėl tolesnės Ukrainos ateities. Europos lyderiai net pradėjo baimintis, kad Vašingtonas gali sudaryti susitarimą su Maskva be Ukrainos dalyvavimo, taip silpnindamas jos pozicijas.
JAV ir Rusijos santykių dinamika per pastarąsias dienas įgavo naują posūkį, kai buvo paskelbta apie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio telefoninį pokalbį, kuriame išreikštas noras bendradarbiauti dėl Ukrainos konflikto sprendimo.
Tuo tarpu Kijevą aplankė Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, kuris turi išgirsti situaciją ir padėti formuoti JAV poziciją dėl karo Ukrainoje. Nors JAV ir toliau oficialiai remia Ukrainą, D. Trumpo pastabos apie galimą konflikto užbaigimą sukėlė įtampą, o Europoje stiprėja nerimas, kad Amerika ir Rusija gali susitarti be jų dalyvavimo.
Savaitę trukusias derybas dėl karo Ukrainoje baigties vainikavo Zelenskio ir Trumpo sandoris
Savaitės pradžioje Saudo Arabijoje įvykęs JAV ir Rusijos derybų susitikimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo sukėlė pasipiktinimą, nes Kijevas ir Europa liko nuošalyje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aiškiai pareiškė, kad bet koks susitarimas be jų dalyvavimo bus nepriimtinas. Nors D. Trumpas po susitikimo išreiškė optimizmą dėl galimybės baigti karą, Europos lyderiai nerimauja dėl galimų nuolaidų Maskvai ir saugumo užtikrinimo klausimų.
Tuo tarpu penktadienį Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis netrukus pasirašys susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį bus suteikta prieiga prie tokių svarbių medžiagų kaip aliuminis ir titanas[1].
Šia sutartimi siekiama susigrąžinti dalį JAV paramos Ukrainai, kuri viršijo 175 mlrd. Įtampa tarp V. Zelenskio ir D. Trumpo didėja, ypač po to, kai Ukraina buvo pašalinta iš JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje.
Tuo tarpu Europos parama Ukrainai, skirtingai nei tiesioginis JAV finansavimas, daugiausia teikiama paskolomis.
D. Trumpas negaili kritikos Zelenskiui, Europos lyderių nuomonės išsiskiria
Saudo Arabijoje vykusios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo sukėlė audringą reakciją – Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad be Kyjivo dalyvavimo tokie susitarimai jam nereikšmingi, tačiau D. Trumpas rėžė Ukrainai, esą ji pati galėjo išvengti karo, jei būtų sutikusi su Maskvos reikalavimais.
Jis taip pat pavadino Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“ ir suabejojo JAV finansine pagalba Ukrainai, argumentuodamas, kad karas „neįmanomas laimėti“. Trumpo komentarai sulaukė griežtos Vakarų sąjungininkų kritikos – štai Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris patvirtino tvirtą paramą Ukrainai.
Vengrija toliau demonstruoja priešingą poziciją nei Vakarai
O štai Vengrija nusprendė stabdyti 6 mlrd. eurų ES paramos paketą Ukrainai, teigdama, kad nenori finansuoti karo. Užsienio reikalų ministras P. Szijjártas argumentuoja, jog Trumpo išrinkimas keičia pasaulio politiką taikos link. ES diplomatai tikėjosi susitarimo jau pirmadienį, tačiau Vengrijos veto ir finansavimo klausimai kelia neaiškumų.
Be viso to, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kritiškai įvertino Europos Sąjungą, vadindamas ją pagrindiniu Vengrijos priešu, ir įspėjo, kad Vengrija nepasiduos Briuselio reikalavimams. Jis taip pat atmetė Ukrainos narystę ES, teigdamas, kad tai pakenktų Vengrijos ūkininkams, ir pareiškė, kad šalis ir toliau laikysis nepriklausomos politikos.
Paryžiuje pirmadienį susirinkus Europos lyderiams, nerimaujantiems dėl neseniai iškilusių planų baigti karą Ukrainoje pagal JAV iniciatyvą, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto negailėjo tam kritikos. Jis šiuos lyderius apibūdino kaip „pasisakančius už karą“ ir „į neviltį puolusius“, kurie nori sustabdyti bet kokius taikos susitarimus.
Kremliaus pozicija: Ukraina turi teisę tapti ES nare, bet ne stoti į NATO
Rusija antradienį pakartojo savo poziciją dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Ukraina turi suverenią teisę siekti stojimo į ES, tačiau prisijungimas prie NATO yra visiškai kitas klausimas, prieštaraujantis Rusijos interesams.
Jis taip pat paminėjo, kad Rusijos prezidentas būtų pasiruošęs kalbėtis su Ukrainos lyderiu, tačiau abejoja jo legitimumu ir teigia, kad reikia aptarti teisinį pagrindą dėl galimų susitarimų.
Tuo pačiu metu, per aukšto lygio derybas Rijade, Rusija ir JAV aptarė galimybę rengti rinkimus Ukrainoje. Maskva siekia pakeisti V. Zelenskį ir ragina surengti rinkimus, kad jo teisėtumas būtų peržiūrėtas, tuo tarpu šalyje, dėl karo padėties, rinkimai buvo atšaukti, o politinė veikla apribota. Rusija ir kai kurie Vakarų politiniai lyderiai, įskaitant Trumpą, sutaria dėl būtinybės atmesti Ukrainos narystę NATO ir ieškoti kitokio sprendimo dėl karo pabaigos.
Savo ruožtu Kremlius pareiškė „visiškai“ sutinkantis su Trumpo raginimu Ukrainai „greitai veikti“ ir siekti karo užbaigimo derybomis. Trumpo kritika Zelenskiui ir kai kurių Kremliaus pozicijų kartojimas sukėlė susirūpinimą Europoje.
Maskva ir Vašingtonas taip pat sutarė atnaujinti dialogą įvairiais klausimais, įskaitant kalinių mainus. Po pergalės rinkimuose Trumpas pakeitė JAV užsienio politiką, susiedamas paramą Ukrainai su prieiga prie jos retųjų mineralų ir nutraukdamas Rusijos izoliacijos politiką.
Europoje įsiplieskė diskusijos dėl karių siuntimo į Ukrainą, tačiau vienybės šiuo klausimu dar trūksta
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad, jei prireiktų, siųstų britų karius į Ukrainą, siekiant užtikrinti Europos saugumą. Prancūzija taip pat svarsto tokį scenarijų, o Europos lyderiai pirmadienį Paryžiuje aptarė galimą misiją.
Tuo pat metu JAV administracija artėja prie tiesioginių derybų su Rusija dėl karo užbaigimo, tačiau į jas Ukraina ir Europa neįtrauktos. Tai kelia nerimą ES vadovams, ypač po JAV viceprezidento J. D. Vance‘o pareiškimų, kad didžiausia grėsmė Vakarams kyla ne iš Rusijos, o iš pačios Europos.
Nepaisant diskusijų, Europos šalys šiuo klausimu nėra vieningos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas atmetė karių siuntimo galimybę, teigdami, kad tai sukeltų papildomų provokacijų.
Lenkija ketina toliau remti Ukrainą ginklais ir finansine pagalba, bet jos prioritetas – NATO rytinio flango apsauga. Tuo tarpu Europos lyderiai svarsto formuoti „atgrasymo pajėgas“ iš 25–30 tūkst. karių, kurios būtų dislokuotos strategiškai svarbiose vietose, bet ne fronto linijose. Derybos dėl šio plano tęsiasi, tačiau akivaizdu, kad transatlantinis susiskaldymas ir neaiškumas dėl JAV pozicijos kelia papildomą įtampą.
