Prezidentūra pamiršo diplomatiją? F. Jansonas R. Žemaitaičio pavardę paprašė rašyti iš mažosios raidės

R. Žemaitaičiui – smūgis žemiau juostos iš prezidentūros – jo pavardę paprašyta rašyti iš mažosios raidės

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas žurnalistams ir visuomenei pademonstravo aukštąjį pilotažą ir taip drėbė ant „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio už tai, kad šis atsisakė dalyvauti prezidento rengiamame partijų lyderių susitikime dėl finansavimo šalies gynybai, kad maža nepasirodė.

Duodamas interviu žurnalistams F. Jansonas, kalbėdamas apie R. Žemaitaitį, turėjo ir savų pageidavimų. Pavyzdžiui, paprašė šių rašyti politiko pavardę iš mažosios raidės (visai kaip kiti prašo rašyti ir Rusijos pavadinimą). Jo Ekscelencijos patarėjas teigė, kad ateina laikas, kai turime nuspręsti – kas mes esame ir su kuo esame^[1].

Tuo tarpu, pasak F. Jansono, pasidarė aišku ir tai, kurioje pusėje R. Žemaitaitis yra.

Tačiau pats F. Jansonas, matyt, pamiršo, kur dirbantis ir, kad Prezidento institucija Lietuvoje yra neatsiejama nuo diplomatijos. Bet štai, prakalbus apie R. Žemaitaitį, kuris, turbūt, vienintelis valdančiojoje daugumoje išdrįsta pasakyti, kad 5-6 proc. nuo BVP skyrimas krašto gynybai jau nuo kitų metų yra paprasčiausiai iš fantastikos srities, staiga demonstratyviai žurnalistų paprašantis parodyti, kad politikas neva yra žemiau Prezidentūros.

Bet Prezidentūra, veikiausiai, pamiršo ir tai, kad tą patį R. Žemaitaitį irgi išrinko tauta.

„Aušriečių“ lyderis neketina dalyvauti partijų lyderių susitikime dėl finansavimo gynybai

„Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis atsisakė dalyvauti trečiadienį Prezidentūroje vyksiančiame partijų lyderių susitikime, o jo partija nusprendė nesiųsti jokio atstovo. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas F. Jansonas į tai sureagavo aštriai, pareikšdamas, kad pagaliau tapo aišku, kas kurioje pusėje yra. Jo teigimu, Lietuva sprendžia nacionalinius iššūkius, tuo metu R. Žemaitaitis – asmeninius^[3].

Pats politikas tokį sprendimą aiškino užimta darbotvarke, mat šiuo metu yra Briuselyje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje. Vis dėlto jis anksčiau skeptiškai vertino nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimą ir teigė, kad Prezidentūra turėjo pateikti aiškius siūlymus dėl papildomo finansavimo šaltinių.

Tuo tarpu Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda siekia atnaujinti partijų susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo, numatant didesnes investicijas į gynybą. Vyriausybė jau yra numačiusi, kad 2026–2030 m. šiam sektoriui bus skiriama 5–6 proc. nuo BVP, tačiau politikų diskusijos dėl papildomų finansavimo šaltinių vis dar tęsiasi.

Paskutinį tokį susitarimą parlamentinės partijos pasirašė dar 2022 m., įsipareigodamos krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. nuo BVP.

Lietuvos pagrindine užduotimi turi tapti ateitis, o ne karas

Tuo tarpu tas pats R. Žemaitaitis dalinosi ir savo įžvalgomis apie tai, kas šiuo metu iš tiesų turėtų būti Lietuvos, o kartu ir visos Europos prioritetas. Anot jo, didžiausias rūpestis dabar turėtų būti mūsų visų ateitis, o ne ginklas rankoje^[4].

„Lietuvos pagrindinė užduotis turi būti ne ginklai ar karas, o ateitis! O mes nuo ryto iki vakaro apie karą kalbame! Kada pradėsime kalbėti apie tai, kas bus 20, 40 ar 50 metų! Kada darysime posėdžius, kiek nuo BVP skirti švietimui, sportui, kultūrai, ekonomikai, infrastruktūrai, socialiniai integracijai ir jos užimtumui?“ – rėžė R. Žemaitaitis.

Parlamentaras pridūrė, kad pirmadienį įvykęs Paryžiaus susitikimas tik parodė, kad Europos lyderiai pirmiau rūpinasi savo tauta ir jos ateitimi.

„Galima sukti, galime ne, bet D. Trumpas ir Vencas yra teisūs, atsisukime į savo žmones, tradicijas, į tautos išsaugojimą!“ – pridūrė „aušriečių“ lyderis.

Lietuva balansuoja tarp vertybinės ribos: baiminasi Rusijos įtakos, bet naudojami sovietiniai susidorojimo metodai

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl krašto apsaugos finansavimo, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis pasiūlė naują pajamų apmokestinimo modelį, kuris leistų surinkti papildomus 12 mlrd. eurų iki 2030 m., tačiau atmeta pelno ir GPM didinimą. Vis dėlto, iki šiai dienai nėra priimto vieningo sprendimo, kaip jau nuo ateinančių metų reikės drastiškai didinti finansavimą krašto gynybai.

Tuo metu VDU dekanas Šarūnas Liekis atsidūrė akademinės bendruomenės dėmesio centre po savo pasisakymų apie Lietuvos politiką Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Jį užsipuolė Jaunųjų konservatorių lyga, o VDU studentų atstovybė pareikalavo atsistatydinimo.

Visuomenėje kilo ginčas dėl akademinės laisvės ribų – vieni mato sovietmetį primenantį puolimą už „neteisingą“ nuomonę, kiti teigia, kad tam tikri pareiškimai akademinėje erdvėje netoleruotini. VDU Etikos komisija svarstys situaciją, tačiau klausimas jau tapo platesne diskusija apie žodžio laisvę Lietuvoje.