Europos lyderiai Paryžiuje aptaria D. Trampo taikos planus Ukrainai
Pirmadienį Paryžiuje vyksta neeilinis Europos lyderių susitikimas, kurio tikslas – aptarti JAV prezidento Donaldo Trampo planus užbaigti karą Ukrainoje. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva surengtoje konferencijoje dalyvauja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų, Danijos vadovai bei ES aukščiausi pareigūnai. Tačiau čia nedalyvaus Lietuva, o po praėjusios savaitės įvykių netyla kalbos, kad iš tiesioginių taikos derybų tyliai išstumiamos Europa ir pati Ukraina.
Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad sprendimas dėl taikos gali būti priimtas be jų – po Trampo pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kilo baimė dėl dvišalių JAV ir Rusijos susitarimų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nesutiksiąs su jokiu taikos sprendimu, priimtu be Ukrainos dalyvavimo[1].
Įtampą didina ir planuojamos JAV bei Rusijos derybos Saudo Arabijoje, iš kurių išbraukti Europos ir Ukrainos atstovai. Nors JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad prie derybų stalo turėtų sėsti ir Europa, ir Ukraina, kyla abejonių, ar jų balsas iš tiesų bus išgirstas.
Be taikos klausimo, Paryžiaus susitikime lyderiai aptars ir tolimesnius santykius su D. Trampo administracija. Vašingtonas spaudžia Europą prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą bei aktyviau prisidėti prie galimo taikos susitarimo.
Šis susitikimas taps svarbiu išbandymu Europos vienybei ir jos įtakai sprendžiant Ukrainos ateitį.
Lietuvos vadovai susitikime nedalyvaus – mus atstovaus Danija
Tuo tarpu itin garsiai visais geopolitiniais klausimais pasisakanti Lietuva šį kartą nėrė į krūmus – mūsų vadovai šiame susitikime nedalyvaus[2]. Tikslios priežastys nėra įvardinamos, tačiau kaip vienai aktyviausių Ukrainos rėmėjų, Lietuvai, matyt, nepatinka toks taikos derybų scenarijus. Juk pas mus ir toliau sėkmingai renkama parama Ukrainai – ir vėl surengta „Radarom“ akcija, kurios metu tautiečiai jau paaukojo daugiau nei milijoną eurų[3].
O štai bet kokios taikos derybos Ukrainos nenaudai Lietuvai – tarsi pralaimėjimo simbolis – ypatingai, kai kalba pakrypsta apie čia pasėtą tikėjimą kovoti iki pergalės bei didžiules investicijas, o kur dar nuolatinio priešo pašonėje turėjimas – Lietuvai atrodytų, kad toks taikos susitarimas yra ne kas kita, kaip jos parklupdymas prieš Rusiją.
Europa stumiama nuo derybų dėl Ukrainos stalo?
Po JAV pareiškimo, kad Europa artimiausiu metu nebus įtraukta į taikos derybas dėl Ukrainos, Lietuvos politikai ragina nepanikuoti, o telktis į konkrečius veiksmus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad svarbiausia – apginti Europos interesus, o ne vien siekti vietos prie derybų stalo[4].
Savo ruožtu geopolitikos ekspertas Linas Kojala priduria, kad Europa gali parodyti savo svorį ryžtingais sprendimais, pavyzdžiui, siųsdama simbolinį karių kontingentą į Vakarų Ukrainą, taip aiškiai signalizuodama Vašingtonui apie savo įsipareigojimą.
Tuo tarpu Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiai, įskaitant Jo Ekscelenciją Gitaną Nausėdą, pabrėžė, kad taikos derybose dėl Ukrainos privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa. Jie išreiškė visišką palaikymą Ukrainai ir akcentavo, kad karo baigtis turės ilgalaikį poveikį ir pačios Europos saugumui[5]. Miuncheno saugumo konferencijoje Ursula von der Leyen įspėjo, kad blogas susitarimas silpnintų tiek Europą, tiek JAV, o Vokietijos prezidentas ragino Europą išlikti tvirtą ir laikytis bendradarbiavimo bei aljansų vertybių.
D. Trampas sutiko pradėti taikos Ukrainoje derybas su V. Putinu
JAV lyderis D. Trampas praėjusį trečiadienį smarkiai pakeitė JAV politiką Ukrainos atžvilgiu, paskelbęs, kad jis ir Rusijos prezidentas V. Putinas susitarė pradėti derybas dėl karo užbaigimo po netikėto apsikeitimo belaisviais. D. Trampas, kuris kalbėjosi ir su V. Putinu, ir su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, leido suprasti, kad horizonte jau galima matyti taikos susitarimą, nors apie Ukrainos vaidmenį derybose kalbėjo miglotai[6].
Šis žingsnis kelia susirūpinimą Europos vadovams, kurie primygtinai reikalavo, kad Ukraina dalyvautų bet kokiame taikos procese. D. Trampas taip pat suabejojo Ukrainos naryste NATO, pavadindamas ją nerealia, ir pareiškė, kad JAV tęs karinę pagalbą Ukrainai su sąlygomis, susijusiomis su prieiga prie šalies retųjų žemių iškasenų.
Tuo tarpu Ukraina ir JAV aptarė galimą susitarimą dėl tolesnės paramos mainais į Ukrainos naudingųjų iškasenų pramonės plėtrą. D. Trampo požiūris žymi reikšmingą atotrūkį nuo J. Bideno administracijos pozicijos, kad Ukraina turi būti visų taikos derybų centre, ir rodo, kad ateityje JAV gali keisti savo bendravimo su Rusija ir Ukraina būdą.
