LRT auditas sukėlė paniką: kodėl „nešališki“ žurnalistai taip bijo patikrinimo?

Rengiamas auditas LRT ant kojų pakėlė žurnalistų bendruomenę

LRT taryba antradienį vykusiame posėdyje pranešė svarstysianti čia dirbančių žurnalistų politinio neutralumo audito klausimą, o tai sukėlė žurnalistų bendruomenių pasipiktinimą. Ypatingai aštriai į tai sureagavo visuomenėje pagarsėjusios žurnalistės R. Miliūtė ir B. Davidonytė. O pats LRT „nespindi“ ir žurnalistiniu profesionalumu, tad panašu, kad veikti čia – tikrai bus ką?

Į tokią naujieną sureagavusios Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija pabrėžia, kad svarbu išsaugoti redakcinę nepriklausomybę ir kelia klausimą, ar auditas nepažeis žurnalistikos laisvės principų^[1].

Auditas vykdomas LRT tarybos Audito ir rizikų vertinimo komiteto pavedimu, siekiant patikrinti, kaip laikomasi politinio neutralumo turinio kūrime. Tačiau LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka kol kas nepateikė aiškaus paaiškinimo, kodėl toks auditas buvo inicijuotas. Savo poziciją dėl proceso išreiškė ir apie 60 LRT žurnalistų, kurie kreipėsi į tarybą, prašydami surengti susitikimą šiuo klausimu.

Žurnalistų profesionalų asociacija viešai išreiškė nerimą dėl LRT pradėto politinio neutralumo audito. Pasak asociacijos, šis sprendimas gali kelti grėsmę redakcinei laisvei ir žurnalistikos nepriklausomumui. „Masinės informacijos cenzūra draudžiama, o žodžio laisvė gali būti ribojama tik įstatymu“, – cituodami Konstituciją rašoma asociacijos kreipimesi. Jie siūlo diskusijas dėl audito organizuoti viešai, įtraukiant ir žurnalistų bendruomenę^[2].

Tuo tarpu LRT tarybos komiteto sprendimu pradėtas auditas tikrins, kaip čia dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principo.

Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) reikalauja aiškumo, kas inicijavo auditą ir kaip bus užtikrintas jo nešališkumas.

Tuo pat metu Seime planuojama balsuoti dėl kito – valstybinio – LRT veiklos audito, kurį siūlo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jei Seimas pritars, Valstybės kontrolė iki rugsėjo vertins LRT veiklą pagal ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus.

Šių metų LRT biudžetas siekia 79,6 mln. eurų, o įstaigoje dirba beveik 700 darbuotojų.

Sunerimo ir LRT turinio kūrėjos R. Miliūtė ir B. Davidonytė

Neaišku dėl kokių priežasčių, tačiau mintis LRT atlikti žurnalistų auditą labai nepatiko žurnalistėms Ritai Miliūtei ir Birutei Davidonytei.

Štai R. Miliūtė net pagąsdino, kad su tokiais LRT tempais grasoma sugrįžti į laikus, kuomet laidose su chronometru būdavo skaičiuojama ir sekama kiekviena milisekundė – kiek kalba vienas ar kitas politikas^[3].

„Su tokiais LRT patvarkymo troškimais/tempais gresia ten sugrįžti. Ponai ir ponios LRT taryboje, Jūs su administracija turėtumėte būti skydai, į kuriuos išsimuš dantis spaudimą žurnalistams norintys daryti bet kas – rinkimų nugalėtojai ar norintys jais tapti. Bet nesat. Turiu galvoje, ne visi, ir tie, kas nesat, sukat Lietuvą link nelaisvos žiniasklaidos valstybių. Su visomis šito pasekmėmis“, – rėžė R. Miliūtė.

Jai pritarė ir B. Davidonytė, svarsčiusi, ar per naktį iš Lietuvos teleportavosi į Vengriją ar Slovakiją. Anot žurnalistės, iš pradžių LRT Tarybos pirmininkas esą mėgino nuslėpti ir neigė, kad toks auditas vyksta, tačiau prisipažino esą tik vėliau. O štai 60 visuomeninio transliuotojo žurnalistų užvertė tarybą klausimais, kam tokio audito apskritai reikėjo^[4].

„Tai man labai įdomu, kaip bus atliekamas toks auditas? Skaičiuojama, koks žurnalistas kiek kokių partijų paminėjo ir ką į laidas pasikvietė? O galiausiai, ką LRT taryba darys su žurnalistais, kurie bus pripažinti „netinkamais“: atleis, pamokys, nurodys kaip teisingai jiems rašyti?“ – piktinosi B. Davidonytė.

B. Davidonytė taip pat pridūrė, kad noras cenzūruoti žurnalistus esą gerai skambėtų tik Rusijoje, bet ne demokratinėje valstybėje.

Tačiau 77.lt kyla klausimas, o ko taip tuomet bijoti LRT žurnalistams audito, jei šie veikia demokratiškai ir neturi, ko slėpti?

LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė bijo savicenzūros

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja LRT tarybos inicijuotą auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo, vadindama jį pertekliniu ir potencialiai pavojingu redakcinei nepriklausomybei^[6].

Ji pabrėžia, kad LRT jau yra įdiegusi aukštus etikos standartus: veikia savireguliacinė žurnalistų etikos komisija, organizuojami mokymai, o 2023 m. transliuotojas tapo Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN) nariu. Pasak vadovės, audito metodika yra abejotina, o jo rezultatai gali skatinti savicenzūrą.

Įdomi detalė – B. Davidonytė vadovauja Žurnalistų profesionalų asociacijai

Tačiau yra vienas riebus faktas – 2023-ųjų pavasarį buvo įkurta Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA), vienijanti kelias dešimtis įvairiose redakcijose dirbančių žurnalistų, o jos vadove bendru sutarimu buvo išrinkta ta pati audito besibaiminanti žurnalistė B. Davidonytė. Prie valdybos prisijungė „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Martynas Vainorius ir LRT RADIJO žurnalistė Liepa Želnienė, čia taip pat dirba Jūratė Damulytė, Rita Miliūtė ir Indrė Makaraitytė^[5].

Įdomu tai, kad vos pradėjusi vadovauti ŽPA, B. Davidonytė akcentavo reagavimą į bandymus riboti žodžio laisvę ar slėpti informaciją, o taip pat gerinti žurnalistų prieigą prie viešosios informacijos.

LRT dirba tikri ir nešališki žurnalistai profesionalai?

Taigi, o štai, kuo užsiima Lietuvos profesionalūs žurnalistai, dirbantys LRT – prieš TS-LKD pirmininko rinkimus surengus kandidatų debatus, jų vedėja, žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė tiesiog stebino savo išmone ir vienas už kitą geresniais klausimais.

Čia ji kreipėsi į L. Kasčiūną, kuriam pradėjo daryti spaudimą dėl to, nes jo telefono numeryje buvo... du aštuonetai. O tai, pasak D. Žeimytės-Bilienės, nacių simbolis.

Taip pat prisiminkime ir tikrus čia dirbančius profesionalus – pavyzdžiui, nuogus interviu vonioje bei lovoje vedantį LRT laidų „Lengvai su Ignu“ kūrėją Igną Krupavičių, galimai Naujųjų metų išvakarėse, tiesioginio eterio metu „takelius“ uosčiusį laidų vedėją ir prodiuserį Audrių Giržadą.

O štai ne vienas LRT laidų vedėjas buvo įkliuvęs už automobilio vairo būdamas neblaivus, tačiau daugelis toliau tęsia darbą eteryje. Tarp jų – Jonas Radzevičius, partrenkęs žmogų būdamas girtas, Arūnas Valinskas, Regina Jokubauskaitė, Audrius Giržadas, Mantas Stonkus, Edita Mildažytė ir Vytautas Bruveris. Nepaisant LRT deklaruojamų aukštų standartų ir „0 promilių politikos“, daugelis pažeidėjų liko nacionalinio transliuotojo veidais, o tai kelia klausimų dėl etikos ir atsakomybės.

Papildomai kritikos LRT sulaukė ir dėl transliuojamų laidų turinio – pavyzdžiui, žurnalistės Rasos Tapinienės laidoje surengta apklausa apie nepasiskiepijusiųjų gyvenimo pavertimo pragaru sukėlė pasipiktinimą dėl etikos ribų peržengimo.

Ar tikrai dar atrodo, kad atlikus LRT dirbančių žurnalistų veiklos auditą, bus viskas „švaru“ ir gražu?