V. Bruveris: „sunku net komentuoti šią prakeiktą gėdą“
Naujienų agentūros ELTA vyr. redaktorius V. Bruveris, dalyvaudamas „Delfi“ laidoje transliuotoje rusų kalba, kurioje buvo aptariami susitikimo Miunchene rezultatai, Jungtinės Karalystės karių siuntimas į Ukrainą bei susitarimas su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka, pareiškė savo nuomonę apie JAV viceprezidento J. D. Vance’o pasisakymus[7].
„Amerikos karinis laivas… , na, sunku net komentuoti šią prakeiktą gėdą, nes na, pažiūrėk į save, sakyčiau, kas jis toks, kad apkaltintų nedemokratiškumu, dar sakyti tokią demagogiją, nes jo argumentai ten pažeidžia demokratiją.
Tai kai užblokavo rusus, blokuoja rusiškus botus už rusiškus kruvinus pinigus TikTok’e, socialiniuose tinkluose, kurie tiesiogiai kišasi į rinkimus, ar tai rumunų, ar europietiški, nesvarbu, ar tai J. D. Vance’as, ar ten kas kalba, visa argumentacija, visas šis naratyvas, jo kalbos, tai gryniausia demagogija, nusikaltimas prieš, nežinau, prieš protą, antra – tai sako vaikinas iš MAGA spec. komandos“, – laidoje rusiškai kalbėjo V. Bruveris.
Laidos „Delfi eteris su Vytautu Bruveriu: Miuncheno rezultatai, JK kariuomenė Ukrainoje, sandoris su Lukašenka“, kuri patalpinta Youtube „RU Delfi Литва“ kanale pateiktas išsamus aprašymas ir laidos programa. Įvairių nuomonių sulaukęs pasisakymas nuskambėjo nuo 03:29 minutės. Šis pasisakymas išskirtas ir programoje pavadintas „Studijos svečias – Vytautas Bruveris: „Aš atsakysiu – Amerikos karo laive, eik…“ (išversta iš rusų kalbos). [2]
Vienos didžiausių šalies žiniasklaidos agentūrų vyr. redaktorius „Delfi“ laidoje rusų kalba pasisakė apie pagrindinius Lietuvos saugumo partnerius
Kol visa Lietuva diskutuoja apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio stačiokiškumą, kai šis atsisakė dalyvauti prezidento organizuotame partijų lyderių susitikime sprendžiant finansavimo Lietuvos gynybai klausimus, vienos didžiausių Lietuvos žiniasklaidos agentūros – ELTA – vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris „Delfi“ surengtoje laidoje, skirtoje aptarti šių dienų aktualijas, kalbėdamas rusiškai pakomentavo JAV viceprezidentą J. D. Vance’ą. O štai Lietuvos politikai spėliojo, ar toks žingsnis nesukompromitavo Lietuvos prieš jos pagrindinę saugumo partnerę JAV.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, „valstietis“ Dainius Gaižauskas pasidalino informacija, išskriejusia iš ELTA vyr. redaktoriaus V. Bruverio, kalbant apie Lietuvos saugumo partnerius – JAV[3].
Anot parlamentaro, tokie V. Bruverio išsakyti teiginiai akivaizdžiai menkina Ameriką, o tai gali atsisukti bumerangu ir į mus.
„Ar tikrai manote, kad JAV ambasada Lietuvoje neperduoda šios informacijos JAV prezidento komandai ir pačiam Trumpui? Dar svarbiau – kodėl mūsų valdžios atstovai nereaguoja? Suprantu, kad egzistuoja žodžio laisvė, tačiau tiesioginis sąjungininko menkinimas peržengia žiniasklaidos laisvės ribas – tai jau nacionalinio saugumo klausimas.“ – rėžė D. Gaižauskas.
Plačiau šia tema parlamentaras pasisakė „Lietuvos ryto“ rengtoje laidoje, kurioje buvo diskutuota apie tarp prezidentūros ir R. Žemaitaičio tvyrančią įtampą. Įsibėgėjus diskusijai, D. Gaižauskas akcentavo, kad dabar tokie maži konfliktai šalies viduje yra naudojami kone kaip užsklanda, o nematomi tikrieji, kai išties kompromituojami mūsų sąjungininkai – gyvybiškai Lietuvai svarbūs partneriai, tačiau visi tyli it burnas prisėmę[4]. Tuo pačiu D. Gaižauskas kirto, kad žiniasklaida apskritai turėtų būti nešališka.
Pasisakė ir R. Žemaitaitis: tokie pasisakymai gali reikšti tik rusų atėjimą į Lietuvą
Politikų tarpe skambiai nuvilnijusius V. Bruverio pasisakymus įvertinęs „aušriečių“ lyderis buvo atviras – mūsų sąjungininkų JAV kompromitavimas gali baigtis tik Lietuvos pralaimėjimu karui nė neprasidėjus[5].
„Jūs deklaruojate, kad Amerika yra strateginis partneris. O gal jau pasikeitė prioritetai ? Kai ELTA vadovas Bruveris atvirai siunčia JAV viceprezidentą paskui rusų laivą, tai gali reikšti tik vieną: russia welcome su raudonais gvazdikais. Tai kas čia žiūri į rytus ?
P. S. noriu tikėti, kad ELTA kolektyvas tokiems dalykams nepritars ir pareikš priešingą poziciją, o jos savininkai atsiribos ir bus atleistas iš darbo.“ – rėžė R. Žemaitaitis.
Ką apie save sako pati ELTA?
Naujienų agentūra ELTA pristato save kaip pirmaujančią tokio tipo įstaigą Lietuvoje, jau daugiau nei 100 metų teikiančią svarbiausias žinias apie šalies ir pasaulio įvykius. Nurodoma, kad kasdien skelbiama informacija pasiekia portalus, radijo stotis, televizijas ir laikraščius[6].
Kaip savo misiją naujienų agentūra nurodo objektyvų visuomenei aktualių naujienų teikimą taip padedant kurti „atvirą, brandžią, pilietinę visuomenę bei veiksmingą demokratiją Lietuvos valstybėje“.
Prie ELTOS bendrųjų žurnalistų ir vertėjų darbo principų nurodytas ir punktas, teigiantis, kad „naujienos pateikiamos objektyviai, stengiantis įvertinti šaltinių patikimumą“.
Taip pat pažymėtina, kad nuo 2022 m. ELTA priklauso grupei „Ekspress Grupp“, valdančiai didžiausius naujienų portalus „Delfi.lt“ ir „lrytas.lt“.
Nurodoma, kad V. Bruveris ELTAI vadovauja nuo 2023-ųjų.
V. Bruveris nėra vienintelis pasirinkęs tokią aštrią retoriką – neseniai tokią pat poziciją išreiškė ir „The Times“
Britų laikraštis „The Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės valdžia pasipiktino JAV prezidento D. Trumpo sprendimu pirmiausia kalbėtis su Vladimiru Putinu, o Ukrainą palikti nuošalyje. Ypač daug nepasitenkinimo sukėlė tai, kad vėliau Ovaliniame kabinete Trumpas tiesiai neatsakė, ar laiko Ukrainą lygiaverte partnere derybose. Tai sukėlė aliuzijas į istorinius momentus, kai svarbūs sprendimai buvo priimami be tiesiogiai paveiktų šalių sutikimo[7].
„The Times“ citavo neįvardytą D. Britanijos gynybos ministerijos pareigūną, kuris aštriai sureagavo į tokį Trumpo elgesį. „Jei būčiau jų vietoje, jam perduočiau tą pačią žinią kaip ir tie, kurie buvo Gyvačių saloje“, – sakė jis, primindamas garsųjį ukrainiečių pasipriešinimą Rusijos karo laivui karo pradžioje.
L. Kojala: Europa turi du pasirinkimus
Tuo tarpu Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad Europa turi atlikti du svarbius žingsnius, kad galėtų efektyviai reaguoti į karo ir taikos derybų aplinkybes[8].
Pirmasis – karių dislokavimas Ukrainoje, nors ne fronto linijoje, o toliau nuo kovų zonos. Pasak L. Kojalos, toks žingsnis būtų svarbus signalas tiek Ukrainai, tiek Europai, rodyti stipresnę lyderystę ir nepriklausomybę nuo JAV ar Rusijos derybų. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė jau imasi aktyvumo, o Lenkijai bus sunku išlikti nuošalyje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Europoje gaminamos ginkluotės klausimą, nes prancūzai siekia investuoti į Europos gynybos pramonę, tačiau kitoms šalims reikės greitesnio sprendimo ir galbūt ginklų iš JAV.
Politikos ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu diskusijos dėl finansavimo ir ginklų tiekimo turi būti greitai išspręstos, kad Europa nebūtų priklausoma nuo kitų, nes politiniai kompromisai karo metu gali turėti pavojingų pasekmių. Jei karių dislokavimas ir ginklų tiekimas būtų sėkmingi, tai galėtų sumažinti ekstremistinių partijų augimą ir stiprinti Europą, tačiau, jei sprendimai bus neįgyvendinti, geopolitinė įtampa gali tik padidėti.
Miunchene vykusioje konferencijoje Vance’as peikė žodžio laisvę ribojančią Europą
Miuncheno saugumo konferencijoje J. D. Vance’as sarkastiškai paragino Europos lyderius atsisakyti žodžio laisvės ir leisti nekontroliuojamai migracijai destabilizuoti jų šalis. Jis įspėjo, kad Europos politinis elitas kenkia demokratijai, nes neatsižvelgia į rinkėjų susirūpinimą ir vykdo politiką, prieštaraujančią visuomenės norams. Jo pastabos sukėlė Europos žiniasklaidos ir politikų reakciją, tačiau Vance’as išliko tvirtas, teigdamas, kad didžiausia grėsmė Europai yra vidinė – o tai vadinama demokratinių vertybių erozija[9].
J. D. Vance’as atkreipė dėmesį į pastarojo meto tragiškus įvykius, pavyzdžiui, afganų migranto įvykdytą automobilio ataką Miunchene, norėdamas pabrėžti, kad politinių lyderių primesta masinė migracija sukelia tik smurtinius įvykius.
Jis taip pat kritikavo Europos elitą dėl nesutarimų slopinimo, nurodydamas tokius pavyzdžius kaip galimas rinkimų atšaukimas, jei jie neatitinka elito prioritetų. JAV viceprezidentas savo kalboje atkreipė dėmesį į stiprėjančias autoritarines tendencijas Europoje, kur politiniai lyderiai, siekdami išlaikyti valdžią, slopina saviraiškos laisvę.
