D. Trumpas: Ukraina „niekada neturėjo pradėti“ karo su Rusija

Pasaulis, SaugumasDovilė Barauskaitė
Suprasti akimirksniu
D. Trumpas
JAV prezidentas kaltina Ukrainą pradėjus karą ir reikalauja rinkimų. ELTA

D. Trumpo atsakas V. Zelenskiui: Ukrainoje būtina surengti rinkimus

Rusijos ir JAV delegacijos susitiko Saudo Arabijoje. Šalių atstovai aptarė santykius ir tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Vienas iš pasauliui svarbiausių klausimų buvo taikos Ukrainoje siekis. Tačiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tikino, kad tokios derybos kai jis nedalyvauja jam neturi reikšmės ir tokių kalbų rezultatai nebus pripažinti[1].

Tokiam jo pareiškimui D. Trumpas turi atsaką. JAV prezidentas prabilo su kaltinimais, kad Ukraina pati įsivėlė į karą ir galėjo situaciją suvaldyti dar prieš tris metus, jei būtų susitarę su Rusija. JAV prezidentas užsiminė, kad dėl plataus masto Rusijos invazijos yra kalta pati Ukraina.

Karas Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasarį, kai į ją iš Baltarusijos, Rusijos ir Krymo įsiveržė rusų karinės pajėgos. D. Trumpas reaguoja į situaciją tuo metu, kai JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Rijade tarėsi dėl galimybių sulopyti santykius ir užbaigti karą Ukrainoje.

D. Trumpas atsakė ir į Ukrainos kritiką, kad šalis nebuvo pakviesta į šį susitikimą. Kalbėdamas iš savo valdų Mar-a-Lago[2], D. Trumpas žurnalistams sakė:

„Šiandien išgirdau: „Ak, na, mūsų nepakvietė“. Na, jūs tame dalyvaujate jau trejus metus,“ aiškino D. Trumpas. „Jums nederėjo to pradėti. Galėjote susitarti“.

D. Trumpas, kuris į Baltuosius Rūmus sugrįžo prieš mažiau nei mėnesį, užsiminė, kad jei tuo metu, kai prasidėjo karas, būtų buvęs valdžioje, būtų galėjęs pasiekti susitarimą, pagal kurį Ukrainai atitektų „beveik visos žemės ir niekas nebūtų žuvęs, nė vienas miestas nebūtų sugriautas“, teigė jis.

D. Trumpas pridūrė, kad Ukrainoje būtina surengti rinkimus. To paties reikalauja ir Rusija. Rusija tvirtina, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kadencija baigėsi gegužę, todėl Ukrainoje turi būti surengti rinkimai. Kyjivo teigimu, pagal Ukrainoje šiuo metu galiojančią karo padėtį prezidentu tebėra V. Zelenskis. Paskutiniai prezidento rinkimai Ukrainoje vyko 2019 m.

„Tai nėra susiję su Rusija. Tą sakau aš ir daugelis kitų šalių“, aiškino D. Trumpas.

Europa nuošalyje liko tik netyčia

D. Trumpas nerodė daug užuojautos dėl Ukrainos nusivylimo, kad ji nebuvo įtraukta į derybas. Jis ne kartą tvirtino, kad Ukrainos vadovai turėjo užkirsti kelią karui ir prieš 2022 m. invaziją pasiekti kompromisą su Rusija. Tokia jo pozicija, kartu su tikslu pagerinti santykius su Maskva, gali susilpninti JAV ir Europos aljansą ir pakenkti Amerikos patikimumui Ukrainoje ir kitose šalyse, kurios remiasi jos lyderyste NATO ir pasaulinio saugumo srityje.

„Vidutiniškas derybininkas galėjo tai išspręsti prieš daugelį metų, beveik be nuostolių, labai mažai žemės ir be žmonių aukų“, sakė D. Trumpas, pakartodamas savo teiginį, kad jis galėjo sustabdyti Rusijos invaziją[3]. D. Trumpas taip pat sakė tikįs, kad turi „geras galimybes“ užbaigti karą, tačiau atsiriboja nuo teiginių, kad JAV ir Rusija derasi dėl taikos susitarimo nedalyvaujant Ukrainai.

V. Zelenskis
V. Zelenskis nesutinka su JAV taikos derybų vedimu nedalyvaujant Europai ir Ukrainai. ELTA

D. Trumpas siekė perrašyti 2022 m. Rusijos invazijos istoriją, kai V. Putino pajėgos įžengė į Ukrainą ir perbraižė Europos sienas teigdami, kad vykdo nacių naikinimą. D. Trumpo komentarai leidžia manyti, kad Ukraina turėjo išvengti karo darydama nuolaidas Rusijai. Greičiausiai sutikdama su Maskvos vyriausybe atiduodama teritoriją be kovos.

Jo pastabos kartu su jo atvirumu tiesioginiam susitikimui su V. Putinu iki mėnesio pabaigos gali sustiprinti Rusijos pozicijas. Tokias idėjas sunkiau priimti Europos sąjungininkams, iš kurių tikimasi, kad jie padės įgyvendinti bet kokį būsimą susitarimą. Nei Ukraina, nei Europos šalys nebuvo pakviestos į derybas Rijade. Tačiau JAV pareigūnai tvirtino, kad jei prasidės tikros taikos derybos, jose dalyvaus Ukraina ir jos sąjungininkės.

„Čia niekas nėra nustumtas į šalį“, sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Akivaizdu, kad bus bendradarbiaujama ir konsultuojamasi su Ukraina, mūsų partneriais Europoje ir kitais. Tačiau galiausiai Rusija turės dalyvauti šiame procese“.

D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas nurodė, kad D. Trumpas iškart po pokalbio su V. Putinu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vis dėlto V. Zelenskis atrodė nusivylęs dėl Ukrainos neįtraukimo ir atidėjo planuotą vizitą į Saudo Arabiją, kad išvengtų bet kokių sąsajų su JAV ir Rusijos derybomis. Šis nusivylimas tik dar labiau sustiprėjo po to, kai D. Trumpas užsiminė, kad dėl karo kalta Ukraina.

Derybos deryboms, bet ko tiksliai siekiama ir kuo tai baigsis lieka neaišku

„Atrodo, kad visas šis derybų procesas smarkiai pakrypęs Rusijos naudai“, sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis bendradarbis ir buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Baltarusijoje Nigelas Gould-Daviesas. „Net neaišku, ar tai reikėtų vadinti derybomis, ar tiesiog Amerikos nuolaidų serija“.

Jei susitarimas bus pasiektas, M. Rubio užsiminė, kad tai galėtų atverti „neįtikėtinų galimybių“ bendradarbiauti su Rusija, nors nepateikė jokių detalių. D. Trumpas taip pat nesuteikė daug aiškumo dėl to, kaip galėtų atrodyti susitarimas, taip sustiprindamas nuogąstavimus, kad pagrindinis jo prioritetas yra užtikrinti susitarimą.

Tačiau ar tai reiškia, kad jis priims bet kokį susitarimą, kurį jis galėtų paskelbti politine pergale? Kritikai baiminasi, kad toks susitarimas gali lemti didesnį nestabilumą ateityje. Antradienį D. Trumpas pareiškė ir, kad yra pasirengęs Europos kariams leisti užtikrinti galimą taikos susitarimą[4].

Tačiau Maskva šią idėją Saudo Arabijos derybose atmetė. Jis neatsakė į Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio perspėjimą, kad tokioms pajėgoms reikėtų JAV saugumo garantijų. Tai įvyko po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas neseniai patikino, kad jokie amerikiečių kariai nedalyvaus palaikant taiką Ukrainoje.

Nepaisant D. Trumpo palankumo Rusijai, kai kurie aukšto rango respublikonai išlieka labai skeptiški V. Putino atžvilgiu. Senato ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Roger Wicker atmetė idėją pasitikėti Rusijos vadovu. „Putinas yra karo nusikaltėlis ir likusį gyvenimą turėtų praleisti kalėjime, jei ne sušaudytas“, sakė Misisipės senatorius CNN.

Senatorius John Kennedy pritarė šiai nuomonei, pavadindamas V. Putiną „žmogumi juoda širdimi“, kuriam būdingas „Stalino kraujo skonis“. Tačiau jis vengė tiesiogiai kritikuoti D. Trumpą ir atmetė teiginius, kad JAV, dalyvaudamos derybose, jau padarė didelių nuolaidų Rusijai.