Panevėžio rajono savivaldybė: meras, 12 seniūnijų, gyventojai, Krekenava ir naujienos

Kas yra Panevėžio rajono savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė žiedu supa Panevėžio miestą, tačiau jam nepriklauso: miestas yra atskira savivaldybė, nors rajono administracija dirba Panevėžyje. Rajonas yra Nevėžio žemumoje, Aukštaitijos širdyje, ir ribojasi su devyniomis savivaldybėmis.

Plotu (apie 2 180 km²) tai antra pagal dydį Lietuvos savivaldybė po Varėnos rajono, o miestuose gyvena vos apie 3 % gyventojų – mažiausia dalis šalyje. Vienintelis rajono miestas – Ramygala, didesni miesteliai – Krekenava, Raguva, Naujamiestis, Velžys ir kiti.

Panevėžio skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Panevėžio rajonas – kaimiška, bet ne nykstanti savivaldybė. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo tik apie 4 % – 13-as geriausias rezultatas šalyje, o 2025 m. atvyko apie 260 žmonių daugiau nei išvyko: jaunos šeimos keliasi į Velžio, Panevėžio ir kitų priemiestinių seniūnijų gyvenvietes. Vaikų dalis (14,9 %) – devinta didžiausia, gimstamumas – toks pat kaip šalies vidurkis (6,1 tūkstančiui gyventojų).

Kaip ir kitų didmiesčių „žiedų“, rajono finansai kuklūs: biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 125 eurai) – antros mažiausios šalyje, o vidutinė alga (apie 2 014 eurų) – 54-a vieta, nes didžioji dalis gyventojų dirba Panevėžio mieste. Politinė padėtis savita: 2023 m. daugiausia tarybos vietų (9) laimėjo valstiečiai ir žalieji, o meru išrinktas socialdemokratas Antanas Pocius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Antanas Pocius (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 25 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 9
• Lietuvos socialdemokratų partija – 7
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4
• Liberalų sąjūdis – 2
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2
• Darbo partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 4,4 % – nuo 37 018 iki 35 375. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 13-ą vietą tarp 60. Tai ryškiai kaimiška savivaldybė: miestuose gyvena tik 3,2 % žmonių, o šalyje miestiečių dalis siekia 68,5 %.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,9 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 21,4 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 216 vaikų (6,1 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –285. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +261, iš jų vidaus migracijos saldo – +109.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 014 € (neto – 1 283 €). Tai 77 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 54-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 9,4 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 36-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 8,6 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 809 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 445 ūkio subjektai – 40,8 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 9 605 samdomi darbuotojai, arba 272 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Ekonomikos pagrindas – žemės ūkis (derlingos Nevėžio lygumos dirvos), miškininkystė (miškai dengia apie 31 % ploto) ir smulkusis verslas. Priemiestinėse seniūnijose kuriasi logistikos, prekybos ir paslaugų įmonės, tačiau dauguma gyventojų dirba Panevėžyje. Turizmą skatina Krekenavos regioninis parkas ir kaimo turizmo sodybos – apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 28 tūkst. svečių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 75,2 mln. eurų pajamų – 2 125 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 59). Palyginti su 2021 m. (45,8 mln. eurų), pajamos išaugo 64 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 56,7 % pajamų, valstybės dotacijos – 35,0 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 73,2 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (43,5 %), socialinei apsaugai (18,6 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (9,1 %).

Geografija ir gamta

Rajonas yra Nevėžio žemumoje; aukščiausia vieta – 88 m prie Ukmergės rajono ribos, žemiausia – 30 m prie Nevėžio. Teka Nevėžis su intakais Juoda, Upyte, Juosta, Kiršinu, taip pat Lėvuo su Pyvesa; yra 12 ežerų ir 11 tvenkinių. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos ir Gustonių. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas, saugantis Nevėžio slėnį.

Ribojasi su Pasvalio rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Alytaus rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė.

Istorija

Panevėžio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Panevėžio apskrities apylinkių; vėliau prie jo prijungtos panaikintų Ramygalos, Krekenavos ir kitų rajonų dalys. Upytė – senasis Upytės žemės centras, minimas jau XIII–XIV a. šaltiniuose, o Krekenava garsi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika ir Žolinių atlaidais. 1995 m. įsteigta Panevėžio rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 12 seniūnijų. Didžiausios – Panevėžio (apie 7,6 tūkst. gyventojų 2021 m.) ir Velžio (apie 6,8 tūkst.), apimančios miesto priemiesčius. Toliau rikiuojasi Krekenavos, Ramygalos ir Karsakiškio seniūnijos, mažiausios – Raguvos, Upytės ir Smilgių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika ir Krekenavos regioninis parkas.
• Upytės piliakalnis – senosios Upytės žemės centras.
• Ramygala – senasis miestelis su bažnyčia ir aikšte.
• Žalioji giria – pažintiniai takai ir poilsiavietės.
• Aukštaitijos siaurojo geležinkelio atkarpos ir stotys rajone.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 12 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vasario 16-osios g. 27, LT-35185 Panevėžys). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.