ESO kompensacijos po 24 val. be elektros: komitetas pritarė pataisoms dėl stichijų

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, pagal kurias ESO turėtų mokėti kompensacijas, jei dėl gamtos stichijų elektros tiekimas nutrūksta ilgiau nei 24 valandas. Kaip rašo LRT, pataisas parengė socialdemokratas Tomas Martinaitis. Dabar kompensacija priklauso tik tada, kai elektros nėra ilgiau nei 72 valandas, todėl siūlomas pokytis reikštų gerokai ankstesnį atlygį nukentėjusiesiems.

Ką tiksliai siūloma pakeisti

Pagal LRT pateiktą informaciją, pataisos numato du dalykus. Pirma, ESO būtų įpareigota mokėti kompensacijas už sutrikimus, kuriuos sukėlė gamtos stichijos ir kurie trunka ilgiau nei 24 valandas. Antra, būtų atlyginamos būtinos ir pagrįstos tiesioginės gyventojų išlaidos.

Kompensacijų ir galimų išlaidų ribas nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Konkrečių eurų sumų pataisose kol kas nėra, todėl kiek žmogus galėtų gauti už pirmąją parą be elektros, šiuo metu pasakyti negalima.

Pagal turimą informaciją komitetas pataisoms pritarė be diskusijų. Tai dar ne galutinis sprendimas, o tik pirmasis žingsnis Seime.

72, 48 ar 24 valandos: kaip keičiasi riba

Šiuo metu galioja 72 valandų riba. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti 48 valandų terminas, o komiteto palaikytos pataisos jį sutrumpintų dar labiau, bet tik sutrikimams dėl stichijų.

• 72 val. – dabar galiojanti riba;
• 48 val. – riba, kuri turėtų įsigalioti nuo kitų metų;
• 24 val. – siūloma riba, jei elektros tiekimą nutraukė gamtos stichija.

Neaišku, ar 24 valandos būtų skaičiuojamos nuo pačios avarijos pradžios, ir kokioms stichijoms taikoma ši tvarka, ar bus jų sąrašas. Tai priklausys nuo galutinio įstatymo teksto.

Automatiškai ar reikės kreiptis patiems

Kol kas nepaskelbta, ar pagal pataisas kompensacijos būtų mokamos automatiškai, ar tik gavus gyventojo prašymą. Tai teks patikrinti, kai bus aiškesnis tekstas ir Reguliavimo tarybos taisyklės.

Praktika po rugpjūčio audros rodo, kaip dabar tai veikia. Anot ankstesnių mūsų rašytų pranešimų, ESO pradėjo mokėti kompensacijas už tiesiogines išlaidas, o dauguma prašymų buvo pateikiami per ESO savitarną. Daugiausia gyventojų prašė atlyginti generatorių išlaidas, taip pat sugedusį maistą ir laikiną apgyvendinimą. Ankstesniame tekste rašėme, kad privatūs klientai, likę be elektros ilgiau nei 72 valandas, galėjo gauti iki 220 eurų (3–6 paros), iki 440 eurų (7–13 parų) arba iki 660 eurų (14 parų ir daugiau). Apie šias išmokas plačiau skaitykite straipsnyje apie ESO išmokas po audros.

Kodėl klausimas iškilo būtent dabar

Po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas sutriko daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Paskutiniams jų elektra buvo atkurta tik po trijų savaičių. Tuo metu Energetikos ministerija kalbėjo apie papildomas iki 200 eurų kompensacijas, apie tai rašėme čia. Dabar svarstomos pataisos siekia šią tvarką įtvirtinti įstatyme, kad ji galiotų ne tik po vieno įvykio.

Ką daryti, jei dingo elektra

Kol pataisos nepriimtos, galioja dabartinė tvarka. Praktiškai verta:

• pranešti ESO apie gedimą ir pasižymėti, kada elektra dingo;
• išsaugoti kvitus už generatorių, kurą, nuomą ar nakvynę;
• nufotografuoti sugedusį maistą;
• prašymą dėl išlaidų atlyginimo teikti per ESO savitarną.

Kompensuojamų išlaidų ribas nustato ESO, todėl prieš didesnį pirkinį, pavyzdžiui, generatorių, verta pasitikrinti jos svetainėje.

Kada bus kitas sprendimas

Po komiteto pritarimo pataisas turės svarstyti ir balsuoti Seimo posėdyje. Kada tai įvyks, kol kas nepaskelbta. Jei Seimas pataisas priims, galutinė tvarka paaiškės tik tada, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatys kompensacijų ir išlaidų ribas.