Nemokamas gydymas virto keturženkle sąskaita: pacientams turėjo grąžinti daugiau nei 1,5 tūkst. eurų

Pacientams pateikiamos ir keturženklės sąskaitos

Įsivaizduokite: laukiate operacijos, tikitės, kad gydymas bus apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tačiau gydymo įstaigoje išgirstate, kad teks papildomai susimokėti daugiau nei tūkstantį eurų. Ar tokia priemoka teisėta? O gal pacientas moka už tai, kas jam jau priklauso nemokamai?

Tai nėra vien teorinis klausimas. Portalui 77.lt kreipusis į Valstybinę ligonių kasą (VLK), paaiškėjo, kad vienu iš šiemet nustatytų atvejų už operaciją iš paciento nepagrįstai pareikalauta net 1 414 eurų. Nuo gegužės pradžios nustatyti trys nepagrįsto apmokestinimo atvejai, o gydymo įstaigos pacientams turėjo grąžinti daugiau nei pusantro tūkstančio eurų.

Už operaciją – keturženklė suma, kurios prašyti neturėjo

Valstybinės ligonių kasos pateikti duomenys atskleidžia, kad net ir už PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientų vis dar prašoma susimokėti papildomai.

Vienas ryškiausių nustatytų atvejų susijęs su operacija. VLK patvirtino, kad iš paciento buvo nepagrįstai pareikalauta keturženklės sumos.

„Už operaciją nepagrįstai prašyta sumokėti 1 414 eurų“, – portalui 77.lt nurodė Valstybinė ligonių kasa.

Kokia konkrečiai operacija buvo atliekama ir kurioje gydymo įstaigoje nustatytas šis pažeidimas, VLK neatskleidė. Taip pat nepatikslinta, ar pacientas reikalautą sumą faktiškai sumokėjo.

Vis dėlto pats nustatytas atvejis kelia svarbų klausimą: ar pacientai visuomet žino, kada gydymo įstaiga turi teisę prašyti papildomo mokėjimo, o kada tokia priemoka yra nepagrįsta?

Ypač sudėtinga situacija gali susiklostyti tuomet, kai žmogui reikalinga operacija ar kita svarbi medicinos paslauga, o apie papildomą mokestį jis sužino jau pradėjęs gydymo procesą.

Nepagrįstai prašyta mokėti net už vienkartinius drabužius

VLK duomenimis, nuo 2026 metų gegužės 1 dienos buvo nustatyti trys atvejai, kai iš pacientų nepagrįstai prašyta papildomai sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ar su jomis susijusias priemones.

„Nustatyti 3 atvejai, kai nuo 2026 m. gegužės 1 d. už sveikatos priežiūros paslaugas prašyta sumokėti nepagrįstai: už kompiuterinę tomografiją, vienkartinius drabužius ir operaciją“, – informavo VLK.

Taigi papildomo apmokėjimo nepagrįstai reikalauta ne tik už sudėtingą medicininę procedūrą, bet ir už kompiuterinės tomografijos tyrimą bei vienkartinius drabužius.

Nors šių dviejų atvejų sumų VLK atskirai nenurodė, jie parodo, kad nepagrįstų priemokų problema neapsiriboja vien operacijomis.

Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas papildomas mokėjimas gydymo įstaigoje yra neteisėtas. Tam tikrais atvejais pacientas gali pasirinkti papildomas ar brangesnes paslaugas ir už jas mokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau jei paslauga apmokama PSDF lėšomis ir pacientui priklauso be papildomo mokesčio, gydymo įstaiga negali nepagrįstai reikalauti už ją susimokėti dar kartą.

Pacientams turėjo grąžinti daugiau nei 1,5 tūkst. eurų

Nustačius nepagrįsto apmokestinimo atvejus, gydymo įstaigoms kilo pareiga grąžinti pacientams pinigus.

VLK pateikė ir konkrečią sumą.

„Už nepagrįstą apmokestinimą nuo gegužės 1 d. pagal minėtus skundus (paklausimus) įstaigos pacientams turėjo grąžinti 1 531 eurą“, – nurodė institucija.

Tai reiškia, kad dėl nustatytų pažeidimų pacientams grąžintina suma viršijo pusantro tūkstančio eurų.

Vis dėlto VLK atsakyme nepatikslinta, ar visi šie pinigai jau faktiškai grąžinti.

Taip pat neįvardytos konkrečios gydymo įstaigos, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, nors portalas 77.lt šios informacijos teiravosi atskirai.

Kiek pacientų kreipėsi dėl priemokų?

Portalas 77.lt taip pat domėjosi, kiek gyventojų per pastaruosius mėnesius kreipėsi į ligonių kasą dėl papildomų mokėjimų už gydymą.

VLK nurodė, kad nuo gegužės 1 dienos gauti penki skundai ar paklausimai, kuriuos nagrinėjant buvo vertinamas mokėjimo už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pagrįstumas.

Vienas iš šių kreipimųsi atsakymo pateikimo metu dar buvo nagrinėjamas.

Be jų, institucija sulaukė ir gerokai daugiau bendro pobūdžio klausimų.

„Taip pat per minėtą laikotarpį gauti 45 bendro pobūdžio paklausimai dėl priemokų. Šiais atvejais suteikiama paklausimuose prašoma informacija“, – informavo VLK.

Vadinasi, per kiek daugiau nei penkis mėnesius institucija sulaukė iš viso 50 su priemokomis susijusių kreipimųsi, tačiau tik penkiuose iš jų buvo vertinamas konkretaus mokėjimo pagrįstumas.

Šių skaičių nereikėtų tapatinti su nustatytų pažeidimų skaičiumi – dalis gyventojų tiesiog teiravosi, kokiais atvejais už gydymą reikia mokėti.

Tačiau jie rodo, kad pacientams kyla klausimų dėl papildomų mokėjimų tvarkos.

Ką daryti, jeigu gydymo įstaiga prašo susimokėti?

Pacientui, kuriam už gydymą ar tyrimą prašoma papildomo mokesčio, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, už ką konkrečiai jis taikomas.

Jeigu žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, o paslauga teikiama pagal gydymo įstaigos sutartį su ligonių kasa ir atitinka apmokėjimo sąlygas, ji paprastai apmokama PSDF lėšomis.

Vis dėlto gali būti išimčių, pavyzdžiui, kai pacientas savo pasirinkimu pageidauja papildomos ar brangesnės paslaugos.

Todėl prieš mokant verta paprašyti gydymo įstaigos raštu paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu prašoma priemokos, ir pateikti jos apskaičiavimą.

Jeigu kyla abejonių dėl mokėjimo pagrįstumo, galima kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o nepavykus išsiaiškinti – į ligonių kasą. Taip pat svarbu išsaugoti mokėjimo dokumentus, jeigu už paslaugą jau sumokėta.

Dėl nepagrįstų pacientų priemokų gydymo įstaigose portalas 77.lt taip pat kreipėsi komentaro į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Gavus ministerijos atsakymą, publikacija bus papildyta.