Auka nesipriešino – vadinasi, sutiko? Lietuvoje siekiama keisti seksualinio smurto vertinimą

Seksualiniams santykiams būtų būtinas laisvanoriškas sutikimas

Ar tylėjimas ir nesipriešinimas gali būti laikomi sutikimu? Lietuvos įstatymuose siūloma aiškiau įtvirtinti, kad seksualiniams santykiams būtinas laisvanoriškas žmogaus sutikimas, o baimės ar šoko sukaustytos aukos nesipriešinimas negali savaime reikšti pritarimo. Spalio 14 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama griežčiau kovoti su seksualiniu smurtu ir sustiprinti nukentėjusiųjų, ypač vaikų, apsaugą.

Siūlomi pakeitimai apimtų ne tik seksualinės prievartos vertinimą, bet ir atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, jaunesnių nei 16 metų vaikų viliojimą bei nusikaltimų prieš nepilnamečius senaties terminus. Taip pat siekiama užtikrinti, kad suaugusieji negalėtų išvengti atsakomybės manipuliuodami vaiko tariamu sutikimu.

Aukos nesipriešinimas neturėtų būti laikomas sutikimu

Spalio 14 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama veiksmingiau užkardyti smurtą dėl lyties.

Vienas svarbiausių siūlymų – Baudžiamajame kodekse įtvirtinti aktyvaus, laisvanoriško sutikimo sampratą.

Įstatymo projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad seksualinį smurtą patyrę žmonės ne visada pajėgia aktyviai priešintis. Dėl šoko, baimės ar patiriamo sąstingio nukentėjusysis gali sustingti, tačiau toks elgesys savaime nereiškia sutikimo.

Būtent ši aplinkybė gali tapti ginčų objektu teismo procese, kai kaltinamieji mėgina aukos nesipriešinimą pateikti kaip tariamo sutikimo įrodymą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės privalo užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už lytinius veiksmus be sutikimo net ir tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo fiziškai nesipriešino.

Todėl siūlomais pakeitimais siekiama aiškiau nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už lytinį santykiavimą su asmeniu, kuris nėra davęs laisvanoriško sutikimo.

Griežtesnė apsauga vaikams: dėmesys – suaugusiųjų atsakomybei

Kita svarbi įstatymų pakeitimų dalis susijusi su nepilnamečių apsauga nuo seksualinės prievartos.

Siūloma nustatyti naujas nusikalstamos veikos, susijusios su jaunesnių nei 16 metų asmenų viliojimu, sudėtis. Taip pat numatoma ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą tais atvejais, kai seksualinės prievartos nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį.

Žmogaus teisių komitetas įstatymų projektams iš esmės pritarė, tačiau pabrėžė, kad Baudžiamojo kodekso pakeitimus dar būtina tobulinti.

Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio nuomone, ypač svarbu aiškiau reglamentuoti vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą.

Vertinant seksualinio pobūdžio veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko pažeidžiamumą, priklausomumą nuo suaugusiojo, kaltininko autoritetą, pasitikėjimo santykius ir kitokią faktinę įtaką.

Esminis dėmesys, komiteto vertinimu, turi būti skiriamas suaugusiojo elgesiui ir jo poveikiui vaikui.

Taip siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai suaugęs asmuo galėtų mėginti išvengti atsakomybės remdamasis tariamu vaiko sutikimu.

Už seksualinę prievartą prieš nepilnamečius – siūloma išlaikyti griežtas bausmes

Komitete taip pat pritarta Seimo narių Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Lauryno Kasčiūno siūlymui išlaikyti šiuo metu galiojančią laisvės atėmimo bausmę už atitinkamus seksualinės prievartos nusikaltimus prieš nepilnamečius.

Pagal šį siūlymą būtų išsaugotas ketverių–dešimties metų laisvės atėmimo bausmės intervalas, o už kvalifikuotas seksualinės prievartos nusikaltimų prieš nepilnamečius sudėtis bausmes siūloma griežtinti.

Tokiu būdu siekiama, kad teisinio reguliavimo pakeitimai nesusilpnintų vaikų apsaugos ir nesudarytų galimybių už sunkius seksualinius nusikaltimus taikyti švelnesnę atsakomybę.

Pokyčiai paliestų ir seksualinį priekabiavimą

Siūlomi pakeitimai neapsiriboja seksualinės prievartos nusikaltimais.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu siekiama išplėsti atsakomybės už seksualinį priekabiavimą taikymo galimybes.

Įstatymų rengėjų teigimu, tai leistų veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu ir kartu išlaikyti proporcingas sankcijas už skirtingo pobūdžio pažeidimus.

Siūlomi pakeitimai taip pat grindžiami Europos Sąjungos teisės nuostatomis, kuriomis valstybės skatinamos kovoti su stereotipais apie moterų ir vyrų vaidmenis, ypač seksualinių santykių ir sutikimo klausimais.

Žmogaus teisių komitetui iš esmės pritarus projektams, jų svarstymas dar turės tęstis. Galutiniai pakeitimai priklausys nuo tolesnių Seimo sprendimų, todėl naujoji aktyvaus sutikimo samprata ir kitos siūlomos nuostatos kol kas nėra įsigaliojusios.