Šiaulių rajono savivaldybė: meras, Kuršėnai, Kryžių kalnas, seniūnijos ir naujienos

Kas yra Šiaulių rajono savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė žiedu juosia Šiaulių miestą, kuris yra atskira savivaldybė; rajono administracija dirba Šiauliuose. Vienintelis rajono miestas – Kuršėnai, žinomi miesteliai – Gruzdžiai, Kužiai, Meškuičiai, Kairiai, Bubiai, Šakyna. Plotu (apie 1 810 km²) tai penkta pagal dydį Lietuvos savivaldybė.

Rajone yra Kryžių kalnas – vienas lankomiausių Lietuvos piligrimystės ir turizmo objektų, kurį 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II.

Šiaulių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Šiaulių rajonas – priemiesčių savivaldybė. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo tik 4 % (12-a geriausia vieta), o 2025 m. atvyko apie 330 žmonių daugiau nei išvyko – aštuntas rezultatas šalyje; tais pačiais metais pradėta statyti apie 320 būstų (devinta vieta). Šeimos keliasi į Ginkūnų, Kairių ir kitų seniūnijų gyvenvietes prie Šiaulių.

Kaip ir kitiems didmiesčių „žiedams“, rajonui tenka viena mažiausių biudžeto pajamų vienam gyventojui (apie 2 212 eurų, 57-a vieta), o darbo vietų pačiame rajone nedaug – dauguma gyventojų dirba Šiauliuose. Kultūrai ir sportui skiriama tik apie 5 % išlaidų, ekonomikai, pirmiausia keliams, – apie 16 % (aštunta didžiausia dalis). 2023 m. valstiečiai ir žalieji laimėjo 12 iš 25 tarybos vietų, meru išrinktas Česlovas Greičius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Česlovas Greičius (rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 18 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12
• Lietuvos socialdemokratų partija – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2
• Liberalų sąjūdis – 2
• Darbo partija – 2
• Lietuvos regionų partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Nuo 2016 m. gyventojų sumažėjo 4,0 % – nuo 41 812 iki 40 119. Tai švelnesnis nuosmukis nei daugumoje regionų savivaldybių, tačiau ryškesnis nei šalies vidurkis (–0,3 %); pagal pokytį savivaldybė užima 12-ą vietą tarp 60. Tai ryškiai kaimiška savivaldybė: miestuose gyvena tik 25,8 % žmonių, o šalyje miestiečių dalis siekia 68,5 %.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,1 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 22,6 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 215 vaikų (5,4 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –333. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +334, iš jų vidaus migracijos saldo – +125.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 045 € (neto – 1 299 €). Tai 78 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 48-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 9,8 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 7,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 14-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 7,9 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 876 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 583 ūkio subjektai – 39,5 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 10 118 samdomų darbuotojų, arba 252 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje vyrauja žemės ūkis, maisto perdirbimas ir paslaugos priemiesčiams. Kuršėnuose veikia keletas gamybos įmonių, rajono pakraščiuose prie Šiaulių kuriasi logistikos ir prekybos verslai. Kryžių kalnas ir Naisių apylinkės traukia turistus – 2025 m. apgyvendinimo įstaigose apsistojo apie 20,7 tūkst. svečių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 88,8 mln. eurų pajamų – 2 212 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 57). Palyginti su 2021 m. (53,6 mln. eurų), pajamos išaugo 66 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 53,6 % pajamų, valstybės dotacijos – 36,6 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 93,3 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (35,9 %), socialinei apsaugai (18,7 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (16,2 %).

Geografija ir gamta

Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje; aukščiausia vieta – 161 m Blužgalio apylinkėse. Teka Venta su Ringuva ir Žižma, Mūšos intakai, Švėtės ir Dubysos aukštupiai; telkšo 25 ežerai ir 18 tvenkinių, didžiausias – Bubių tvenkinys. Miškai dengia apie 32 % ploto, didžiausi – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos ir Paežerių.

Ribojasi su Šiaulių miesto savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Šilutės rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė.

Istorija

Manoma, kad Šiaulių apylinkėse 1236 m. vyko Saulės mūšis. Nuo XVI a. kraštas priklausė Šiaulių valsčiui (pavietui), vėliau – Šiaulių ekonomijai. Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m., vėliau prie jo prijungtos panaikinto Kuršėnų rajono dalys. 1994 m. liepos 19 d. priimtu įstatymu įsteigta Šiaulių rajono savivaldybė (dabartinės savivaldybės veikia nuo 1995 m. rinkimų).

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Didžiausia – Kuršėnų miesto (apie 10,9 tūkst. gyventojų 2021 m.), antra – Šiaulių kaimiškoji (centras Vijoliai), toliau rikiuojasi Kuršėnų kaimiškoji, Kužių, Ginkūnų, Bubių ir Kairių seniūnijos. Mažiausios – Šakynos ir Raudėnų.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Kryžių kalnas Jurgaičiuose – dešimtys tūkstančių kryžių ir pranciškonų vienuolynas.
• Kuršėnai – dvaras, Ventos pakrantės.
• Bubių piliakalnis ir Bubių tvenkinys.
• Naisiai – kaimo turizmo ir renginių vieta.
• Gruzdžių ir Kurtuvėnų apylinkės – miškai ir regioninis parkas rajono pietuose.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vilniaus g. 263, LT-76337 Šiauliai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.