Fejerverkai – šaudyti ar bausti: draudimais užsimota atimti džiaugsmą?

Kai kurios Lietuvos savivaldybės per Naujus metus fejerverkus uždraudė

Lietuvoje fejerverkų naudojimas yra reglamentuojamas. Tokiu būdu, kaip skelbiama, užtikrinamas visuomenės saugumas ir viešoji tvarka. Tačiau ar tikrai?

Nors bendro draudimo naudoti fejerverkus nėra, tam tikri apribojimai galioja visoje šalyje. Visų pirma, taikomas laiko ribojimas – fejerverkų naudojimas draudžiamas nuo 22:00 iki 8:00 val., išskyrus švenčių dienas ir masinius pramogų renginius, kuriems yra išduotas specialus leidimas^[1]. Draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, taip pat prie vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. Be bendrų apribojimų, kai kurios savivaldybės jau nustatė papildomus draudimus, neva atsižvelgiant į bendruomenių poreikius siekiant sumažinti triukšmą, užtikrinti gyventojų ramybę ir apsaugoti gyvūnus nuo streso^[2].

Pavyzdžiui, Vilnius jau kelintus metus iš eilės nerengė naujametinių fejerverkų, siekdamas sumažinti triukšmo taršą. Toliau seka kiti Lietuvos miestai – Panevėžys ir Šiauliai, nusprendę atsisakyti fejerverkų šou. Priešingai nei pastarieji, Klaipėda po pertraukos sugrąžino fejerverkus į naujametinę programą. Tais pačiais pėdsakais pasekė ir Kaunas – antras pagal dydį šalies miestas tęsė tradiciją surengdamas fejerverkų šou, nepaisant diskusijų apie jų poveikį aplinkai bei gyvūnams. 

Nors draudimų laidyti fejerverkus pagrindimas – daugiau mažiau aiškus, kalbama, esą gyvenimas – ir taip pakankamai nykus ir pavojingas: gali ir automobilis einant per pėsčiųjų perėją parblokšti ir, taip sakant, varna akį iškabinti, ir žaibas nutrenkti. Kai kurių nuomone, saugumo taisyklės nutraukiant fejerverkų šou atskiria žmones nuo visapusiško pasimėgavimo gyvenimu. Mat įvairių draudimų gyvenime – ir taip jau daug. Žmonės klausia: kada tuomet gyventi, jei nuolat reikia kažko bijoti?

Kėsinamasi atimti galimybę patirti džiaugsmą?

Kalbama, esą fejerverkų sprogimai sukelia didelį triukšmą, trikdantį gyventojų ramybę. Tuo tarpu aplinkosaugos teigimu, fejerverkai teršia aplinką cheminėmis medžiagomis ir šiukšlėmis. Tačiau prie oro taršos, kaip dalyje naujienų portalų mėgstama sakyti, prisideda ne tik medžių kirtimas, bet ir „bezdėjimas“, kvėpavimas ar gimstamumo skatinimas. Tad kyla klausimas: ko imtis tokiu atveju – kaipgi gyventi, kad nejučia nenusikalsti?

Fejerverkų tema vis dažniau atsiremia ir į gyvūnų gerovės puoselėjimą. Esą garsūs sprogimai gali sukelti stresą tiek naminiams, tiek laukiniams gyvūnams. Iš tiesų, nemaža dalis gyvūnų, išgirdę fejerverkus, išsigąsta. Tai ilgainiui gali suformuoti tam tikrus elgesio ir savisaugos mechanizmus. Tačiau diskutuojama, ar šie draudimai buvo įgyvendinti siekiant „subalansuoti” šventinį džiaugsmą, ar visgi tam, kad atsižvelgti į menamą aplinkos švaros išsaugojimą, į sąrašo galą nubloškiant akimirkos džiaugsmus ir šypsenas, patiriamas verčiant akis į vieną kartą metuose matomą pribloškiamai spalvingą dangų.

Nepaisant to, jog fejerverkai atspindi tradicijas ir yra įprasta švenčių dalis, suteikianti džiaugsmo ir pramogų, už fejerverkų naudojimo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos baudos.

Lietuvoje nuomonės dėl fejerverkų draudimo yra pasidalijusios. Vyresni ir didmiesčių gyventojai dažniau palaiko draudimą. Tuo tarpu jaunesni žmonės labiau linkę išlaikyti fejerverkų tradicijas, nepritardami alternatyviems šviesos ar lazerių šou, laikydami juos nepakankamai įspūdingais. Kaip ten bebūtų, diskusija atspindi platesnę visuomenės dilemą tarp tradicijų išlaikymo ir šiuolaikinių rūpesčių, dalies manymu, besikėsinančių atimti galimybę patirti gyvenimą. 

2023 m. balandžio mėn. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, apie 80 proc. respondentų teigė, jog jiems patinka fejerverkai, nes jie kuria šventinę nuotaiką ir yra tradicijų dalis^[3]. 73 proc. manė, kad profesionalūs fejerverkai, naudojami renginiuose laikantis saugumo reikalavimų, yra priimtini. 64,4 proc. pritarė tradicijai švęsti valstybines šventes bei Naujuosius metus su fejerverkais^[4]. Akivaizdu, jog daugelis gyventojų laiko fejerverkus neatsiejama švenčių dalimi, kuriančia šventinę atmosferą.

Ar ateityje – bus draudžiami ir plojimai ar palaikymo šūksniai?

Nors didelė dalis Lietuvos gyventojų vertina fejerverkus kaip šventinę tradiciją, tendencija atsižvelgti į poveikį aplinkai, gyvūnams ir visuomenės saugumui – auga.

Atrodo, kad Lietuvoje vienas iš progresyvumo matų – ką nors uždrausti, argumentuojant aplinkos gerinimu ir pan. Regis, kol lietuviai ramstosi pečiais, nuo pandemijos laikų žvalgydamiesi į vieni kitus nuo skirtingų stovyklų stogų, tiek Londonas, tiek Sidnėjus, Paryžius ar Dubajus surengė įspūdingą fejerverkų šou.

Tačiau dalis pasauliečių svarsto, kodėl žmonės pradėjo nekęsti šventinių atributų, užuot, pavyzdžiui, pradėjus drausti alkoholį, taršius lėktuvus ar laivus; kodėl mūsų dar neerzina lauke futbolą žaidžiantys vaikai ir juos šūksniais palaikantys tėvai, – galbūt ir visa tai laikui bėgant uždrausime, bėgdami nuo teigiamų emocijų? Fejerverkai iš tiesų gali būti „patogus” produktas pasisavinti savivaldybių biudžeto pinigus. Tačiau nereikia pamiršti, kad dalis Lietuvos žmonių gyvena būtent iš tokio pobūdžio verslo, ką jau kalbėti apie teigiamų emocijų naudą sveikatai.

Kita vertus, net ir fejerverkų tema daliai nežinomų žmonių – puiki platforma pasireikšti apie tai, kas nėra iki galo suprantama. Tokiu būdu, šmaikščiai tariant, eteryje nejučia iškyla „vienos dienos“ žvaigždes imituojantys vardai – nuo „ekspertų“, komentavusių lėktuvo „Boeing 737-476“, naudojamo bendrovės DHL Vilniuje, avariją iki sportininkų, sužibėjusių dėl prieš rusus nukreiptų „pamokų“.