„Rail Baltica“ vėluoja ketverius metus
„Rail Baltica“ projektas Lietuvoje juda lėčiau, nei planuota. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad europinės geležinkelio vėžės darbai nuo grafiko atsilieka maždaug ketveriais metais, tačiau tokio masto infrastruktūros projektams tai nėra išskirtinis vėlavimas.
„Norėtųsi turėti greičiau europinę vėžę ir „Rail Balticos“ projektas vėluoja ketverius metus. Tačiau tas vėlavimas ES infrastruktūros megaprojektams nėra didelis, nes vidutinis vėlavimas ES tokio dydžio projekto yra virš 17 metų“, – pirmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas[1].
Iki 2028 metų planuojama parengti europinės vėžės jungtį Kauno–Varšuvos kryptimi, o iki 2030-ųjų užbaigti ruožą nuo Kauno iki Panevėžio. Už darbų grafiką Lietuvoje atsakingos Susisiekimo ministerija ir „LTG Infra“.
Iki 2028 metų – traukinys į Varšuvą
Svarbūs darbai vyksta ir jau nutiestoje atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Ji baigta dar 2015 metais, tačiau ilgą laiką čia nebuvo įrengta visa reikalinga signalizavimo sistema.
„Ir aišku, 2015 metais buvo pastatyta pirmoji („Rail Balticos“ – ELTA) atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos ir nuo to laiko į ją nieko nebuvo investuota – nebuvo įrengta ir signalizavimo sistema. Šiais metais jau pradėti šios sistemos įrengimo darbai ir 2028 metais mes galėsim tiek krovininiais traukiniais greičiau važiuoti, tiek turėti jau keleivinį traukinį ant europinės vėžės iš Kauno į Varšuvą“, – tęsė jis.
Ministro teigimu, Estija darbus vykdo panašiu tempu kaip Lietuva, o Latvijoje kyla daugiau sunkumų. Tam įtakos esą turėjo pasirinktas projekto įgyvendinimo modelis ir sprendimas pirmiausia koncentruotis į stoties, o ne pačios vėžės statybas.
Ginčas Panevėžio rajone kelia papildomą riziką
Projekto eigą gali apsunkinti ir nesutarimas dėl Berčiūnų–Joniškėlio ruožo Panevėžio rajone. „LTG Infra“ ir HISK mediacijos būdu sprendžia ginčą dėl 126,9 mln. eurų su PVM vertės sutarties, apimančios 12,3 kilometro geležinkelio atkarpą.
Ginčas kilo užsitęsus techninės dokumentacijos rengimui ir statybą leidžiančių dokumentų gavimui. Nors dokumentai jau perduoti rangovui, šalims nepavyksta susitarti dėl vėlavimo pasekmių ir HISK prašomų kompensacijų.
„LTG Infra“ siekia išsaugoti esamą sutartį, tačiau neatmeta, kad nepavykus susitarti gali tekti skelbti naują rangovo konkursą. Lietuva šiuo metu yra užsitikrinusi finansavimą 114 kilometrų „Rail Baltica“ linijos statyboms, todėl darbų pažanga svarbi ir siekiant papildomų ES investicijų.
Projektui dar trūksta milijardų
Finansavimas išlieka vienu svarbiausių „Rail Baltica“ klausimų. Baltijos šalys siekia, kad nuo 2028 metų naujoje ES daugiametėje finansinėje programoje projektui būtų numatyta daugiau lėšų.
„Artimiausias neformalios Ministrų tarybos susitikimas yra rugsėjo antroje pusėje Dubline, kur irgi visi susirinkę šį klausimą kelsime. Šiuo metu numatomas finansavimas tiek kariniam mobilumui, tiek kitiems infrastruktūros projektams yra nepakankamas, nes jis yra išdalinamas visoms ES valstybėms“, – pažymėjo J. Taminskas.
Pasak ministro, kariniam mobilumui visoje ES numatyta apie 17 mlrd. eurų, tačiau vien „Rail Baltica“ projektui dar reikia maždaug 10 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Europinio standarto elektrifikuota dvivėžė linija turėtų sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.
