126,9 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ sutartis – mediacijoje: neatmetamas naujas rangovas

Ginčas gali baigtis naujo rangovo paieška

„Rail Baltica“ projekte Lietuvoje kilo nesutarimas, galintis turėti įtakos darbų eigai Panevėžio rajone. „LTG Infra“ ir statybų bendrovė HISK dalyvauja mediacijos procese dėl 126,9 mln. eurų su PVM vertės sutarties, susijusios su 12,3 kilometro ilgio Berčiūnų–Joniškėlio ruožu.

Ginčo priežastimi tapo ilgiau, nei planuota, užtrukęs techninės dokumentacijos parengimas ir statybą leidžiančių dokumentų gavimas. „LTG Infra“ aiškina, kad šie procesai užsitęsė dar veikiant ankstesniam projekto valdymo modeliui, kuriame dalyvavo užsakovas, rangovas ir bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ [1].

Pagrindiniai statyboms reikalingi dokumentai, bendrovės teigimu, buvo gauti liepą ir perduoti HISK. Rangovas taip pat oficialiai informuotas, kad darbus jau galima pradėti. Įprastai tokiose situacijose koreguojami darbų grafikai ir terminai, tačiau šiuo atveju šalims nepavyko susitarti, kaip turėtų būti vertinamas užsitęsęs dokumentų rengimo laikotarpis ir jo pasekmės sutarties vykdymui.

HISK prašo kompensuoti išlaidas

Situaciją apsunkino ir HISK pateiktas reikalavimas kompensuoti su darbų vykdymu susijusias išlaidas. „LTG Infra“ šiuo metu vertina, ar jos yra pagrįstos ir atitinka Europos Sąjungos bei valstybės finansavimo reikalavimus.

Bendrovei svarbu įvertinti ne tik rangovo pateiktų reikalavimų pagrįstumą, bet ir tai, ar galimos išmokos atitiktų projektui taikomas finansavimo sąlygas. Kadangi „Rail Baltica“ įgyvendinama naudojant europines ir valstybės lėšas, šis vertinimas yra viena svarbiausių ginčo dalių.

Nepaisant nesutarimų, „LTG Infra“ teigia vis dar siekianti išsaugoti esamą rangos sutartį ir išvengti ilgo teisminio proceso, kuris galėtų dar labiau atitolinti statybų pradžią.

„Mūsų vertinimu, techniniai ir organizaciniai klausimai yra išsprendžiami. Mediacijos procese ir toliau siūlome kompromisinius sprendimus, kurie leistų išsaugoti rangos sutartį, išvengti ilgo teisminio ginčo ir kuo greičiau pradėti statybos darbus Panevėžio rajone Latvijos kryptimi“, – teigė M. Ivanavičius.

Jei mediacijos metu susitarimo pasiekti nepavyktų, „LTG Infra“ neatmeta galimybės skelbti naują rangos konkursą. Tai reikštų, kad Berčiūnų–Joniškėlio ruožo darbams būtų ieškoma kito rangovo.

Statybų pažanga svarbi ir viso projekto finansavimui

Berčiūnų–Joniškėlio ruožo statybos, jas pradėjus, turėtų būti įgyvendintos per dvejus metus. „LTG Infra“ pabrėžia, kad šio ruožo pažanga svarbi ne tik dėl konkrečios sutarties, bet ir dėl platesnių „Rail Baltica“ projekto finansavimo perspektyvų.

Lietuva jau yra užsitikrinusi finansavimą 114 kilometrų „Rail Baltica“ linijai ir ateityje sieks papildomų Europos Sąjungos investicijų. Todėl realus darbų tempas ir gebėjimas laikytis numatytų planų gali būti svarbūs vertinant tolesnį projekto finansavimą.

„Šiuo metu aiškus prioritetas yra statybų progresas. Lietuva yra užsitikrinusi finansavimą 114 km „Rail Baltica“ linijai ir siekia papildomų investicijų būsimu Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu. Todėl statybų pažanga yra svarbi ne tik dėl šios sutarties ar ruožo, bet ir viso projekto finansavimo perspektyvoje“, – pabrėžė M. Ivanavičius.

HISK šiuo metu taip pat dirba kituose „Rail Baltica“ ruožuose – Šėta–Ramygala ir Kaunas (Palemonas)–Šveicarija. Tai reiškia, kad bendrovė išlieka viena iš svarbių projekto rangovių Lietuvoje, nepaisant kilusio ginčo dėl Berčiūnų–Joniškėlio atkarpos.