Trakų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Lentvaris, pilis ir naujienos

Kas yra Trakų rajono savivaldybė

Trakų rajono savivaldybė yra pietryčių Lietuvoje, Dzūkijoje, tiesiai į vakarus ir pietvakarius nuo Vilniaus. Centras – Trakai, kiti miestai – Lentvaris ir Rūdiškės, miesteliai – Aukštadvaris, Onuškis, Senieji Trakai ir kiti. Rajone telkšo apie 200 ežerų, didžiausi – Vilkokšnis, Galvė, Skaistis ir Akmena; miškai dengia daugiau nei 40 % ploto.

Trakai – viena senųjų Lietuvos sostinių ir vienas lankomiausių šalies objektų: Trakų salos pilis Galvės ežere kasmet sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų.

Trakų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Trakų rajonas – sostinės kaimynas, kuris auga. Per dešimtmetį gyventojų padaugėjo beveik 8 % (aštunta vieta), 2025 m. atvyko apie 440 žmonių daugiau nei išvyko (septinta vieta), pradėta statyti apie 460 būstų. Gimstamumas – šeštas didžiausias šalyje, vaikų dalis didelė, o pensinio amžiaus žmonių dalis – viena mažiausių. Vidutinė alga (apie 2 405 eurai) – devinta Lietuvoje.

Didžiausia rajono seniūnija yra ne Trakų, o Lentvario – miestas prie Vilniaus ribos tapo sostinės priemiesčiu. Turizmas svarbus: apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 65 tūkst. svečių (11-a vieta). Rajonas daugiakultūris – čia gyvena lietuviai, lenkai, rusai ir istorinė karaimų bendruomenė; 2023 m. taryboje daugiausia vietų gavo Liberalų sąjūdis (10) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (6), meru perrinktas Andrius Šatevičius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Andrius Šatevičius (rinkimuose iškėlė Liberalų sąjūdis); prisiekė 2023 m. balandžio 14 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Liberalų sąjūdis – 10
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 6
• Lietuvos socialdemokratų partija – 5
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė išaugo: 2016 m. pradžioje čia gyveno 32 538, o 2026 m. sausio 1 d. – jau 35 084 žmonių (+7,8 %). Pagal augimo tempą tai 8-a vieta tarp 60 savivaldybių, kai visos Lietuvos gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį beveik nepasikeitė (–0,3 %). Miestuose gyvena 48,1 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 15,0 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 18,7 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 227 vaikai (6,5 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –220. Atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų: neto migracija siekė +440, iš jų vidaus migracijos saldo – +105.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 405 € (neto – 1 482 €). Tai 92 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 9-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 8,9 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 8,7 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 30-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo mažesnis – 5,8 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruota 1 912 bedarbių.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 1 292 ūkio subjektai – 36,8 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 11 035 samdomi darbuotojai, arba 315 tūkstančiui gyventojų.

Rajono ekonomika remiasi turizmu (Trakų istorinis nacionalinis parkas, pilis, poilsio bazės prie ežerų), paslaugomis Vilniaus priemiesčiams, logistika ir gamyba Lentvaryje bei prie A4 ir A1 magistralių. Dalis gyventojų kasdien važinėja dirbti į Vilnių – iš Lentvario į sostinę kursuoja ir traukiniai.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 94,5 mln. eurų pajamų – 2 693 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 14). Palyginti su 2021 m. (50,5 mln. eurų), pajamos išaugo 87 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 50,4 % pajamų, valstybės dotacijos – 39,5 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 91,5 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (45,5 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (13,5 %), socialinei apsaugai (12,1 %).

Geografija ir gamta

Šiaurinė rajono dalis yra Neries žemupio plynaukštėje, rytuose plyti Dainavos lyguma, pietuose – Dzūkų aukštuma. Šiaurės rytine riba teka Neris, pietrytine – Merkys, iš rajono išteka Strėva ir Verknė. Didžiausi miškai – Rūdiškių, Kazokiškių-Kaugonių ir Ropėjos; yra Trakų istorinis nacionalinis parkas, Aukštadvario regioninis parkas ir keli draustiniai.

Ribojasi su Varėnos rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kretingos rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė.

Istorija

Senieji Trakai ir Trakai XIV–XV a. buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – Senuosiuose Trakuose, manoma, gimė Vytautas Didysis. Vytautas į Trakus atkėlė karaimus ir totorius, kurių palikuonys čia gyvena iki šiol. Trakų rajonas sudarytas 1950 m., 1995 m. įsteigta savivaldybė, o 1999 m. jos dalis perduota naujai Elektrėnų savivaldybei, Grigiškių seniūnija – Vilniaus miestui. 2026 m. Trakuose pradėta ruoštis 2030-iesiems – Vytauto Didžiojo 600 metų mirties sukakčiai.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – aštuonios seniūnijos. Didžiausia – Lentvario (apie 12,8 tūkst. gyventojų 2021 m.), antra – Trakų (apie 8,2 tūkst.), toliau rikiuojasi Rūdiškių ir Senųjų Trakų. Mažiausia – Grendavės seniūnija.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Trakų salos pilis Galvės ežere ir Pusiasalio pilis.
• Karaimų gatvė – medinės sodybos, kenesa, karaimų etnografinė ekspozicija.
• Užutrakio dvaras – Tiškevičių rūmai ir parkas.
• Lentvario dvaras ir Lentvario ežeras.
• Senieji Trakai ir Aukštadvario regioninis parkas – piliakalniai, Velnio duobė.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 8 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vytauto g. 22, Trakai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.