Nuodingi grybai Lietuvoje: visų rūšių katalogas, simptomai ir pagalba

Lietuvoje žinoma apie 400 grybų rūšių, iš jų apie 40 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) laiko kliniškai reikšmingomis nuodingomis rūšimis, o mikologų duomenimis nuodingųjų grybų Lietuvoje žinoma daugiau kaip 100. Mirtinai nuodingų – 7–8 rūšys ar rūšių grupės, ir beveik visos jos auga ten pat, kur grybautojai renka voveraites, kelmučius, pievagrybius ar žvynabudes. Šis nuodingų grybų gidas – tai visų Lietuvoje randamų nuodingų, nevalgomų, sąlyginai valgomų ir psichoaktyvių grybų duomenų bazė: kiekvienai rūšiai nurodytas lietuviškas ir lotyniškas vardas, toksinas, kada pasireiškia apsinuodijimas, su kuo grybas painiojamas ir kada jo pasitaiko miške. Čia rasite ir apsinuodijimo sindromų lentelę pagal latentinį laiką, naujausią statistiką, dažniausius mitus bei taisykles grybautojui.

Jei įtariate apsinuodijimą grybais, nedelsdami skambinkite VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriui tel. 8 5 236 2052 (konsultuoja visą parą), o jei žmogui bloga – bendruoju pagalbos numeriu 112. Išsamiai apie požymius ir pirmąją pagalbą – apsinuodijimo grybais dalyje.

Lietuvoje – 40 ar daugiau kaip 100 nuodingų grybų: skaičiai skiriasi dėl kriterijų

Ieškodami atsakymo, kiek Lietuvoje nuodingų grybų, rasite kelis skirtingus skaičius. Jie neprieštarauja vienas kitam – tiesiog skaičiuojama skirtingai.

Šaltinis	Skaičius	Ką skaičiuoja
VVKT (gydytojai toksikologai)	~400 rūšių grybų, iš jų 40 nuodingų	Kliniškai reikšmingas rūšis – tas, kuriomis žmonės realiai apsinuodija ir dėl kurių kreipiamasi pagalbos
Visuotinė lietuvių enciklopedija (prof. Ernestas Kutorga, VU mikologas)	daugiau kaip 100 rūšių nuodingųjų grybų	Visas rūšis, kuriose nustatyta toksinų, įskaitant smulkias, retas ir niekam nerūpimas rinkti
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (2026)	apie 8 mirtinai nuodingos rūšys	Rūšis, galinčias sukelti mirtį
Respublikinės Šiaulių ligoninės toksikologė Lina Griciūtė (2026)	apie 7 mirtinai nuodingos rūšys	Tas pačias, tik kitaip sugrupuotas (pvz., smulkiosios žvynabudėlės – kaip viena grupė)

Toksikologų skaičius mažesnis, nes daugybė smulkių grybų – plaušabudžių, gijabudžių, žvynabudėlių – yra nuodingi, bet niekas jų nerenka, todėl apsinuodijimų beveik nebūna. Mikologų skaičius didesnis, nes į jį patenka kiekviena rūšis, kurioje rasta nuodingųjų medžiagų. Mirtinai nuodingų sąrašas skiriasi viena ar dviem rūšimis dėl to, ar rausvėjančiąją plaušabudę laikyti mirtina (Visuotinė lietuvių enciklopedija ją priskiria mirtinoms), ar sunkiai nuodinga, ir ar žvynabudėles skaičiuoti kaip vieną grupę. Praktinė išvada paprasta: į pintinę dėkite tik tuos grybus, kuriuos pažįstate be jokių abejonių.

Mirtinai nuodingi grybai: 8 rūšys ar jų grupės, 5 iš jų turi amatoksinų

Daugumą mirčių nuo grybų pasaulyje – apie 95 proc. – sukelia amatoksinų turintys grybai. Amatoksinai (svarbiausias – α-amanitinas) slopina ląstelių baltymų gamybą ir naikina kepenis; suaugusiam žmogui mirtina dozė – apie 0,1 mg kilogramui kūno masės, todėl gali užtekti vieno grybo. Lietuvoje amatoksinų turi žalsvoji, smailiakepurė ir baltoji musmirės, smulkiosios žvynabudėlės ir eglinė kūgiabudė. Antroji mirtina grupė – nuosėdžiai su orelaninu, kuris po kelių dienų ar net savaičių pažeidžia inkstus. Klastingiausia tai, kad abiem atvejais pirmieji simptomai pasirodo vėlai, kai nuodai jau pasisavinti.

Rūšis	Toksinas, sindromas	Kada pasireiškia	Su kuo painiojama	Sezonas
Žalsvoji (žalioji, blyškioji) musmirė Amanita phalloides	Amatoksinai, faloidinai – faloidinis sindromas, kepenų nepakankamumas	po 6–48 val. (dažniausiai po 6–24 val.)	Žaliuokė, žalsvosios ūmėdės, jauni pievagrybiai, kukurdvelkiai (kiaušinėlio stadija)	VII–X
Smailiakepurė musmirė Amanita virosa	Amatoksinai	po 6–24 val. ir vėliau	Pievagrybiai, baltos ūmėdės, baltieji piltuvėliai	VII–X
Baltoji musmirė Amanita verna	Amatoksinai	po 6–24 val. ir vėliau	Pievagrybiai	VI–IX (labai reta)
Smulkiosios žvynabudėlės Lepiota brunneoincarnata, L. subincarnata ir kt.	Amatoksinai	po 6–24 val. ir vėliau	Valgomosios žvynabudės (Macrolepiota procera), ypač jaunos	VII–X
Eglinė kūgiabudė Galerina marginata	Amatoksinai	po 6–24 val. ir vėliau	Kelmučiai, kintamasis kelmutis (Kuehneromyces mutabilis)	VIII–XI, pasitaiko ir pavasarį
Nuodingasis nuosėdis Cortinarius orellanus	Orelaninas – inkstų pažeidimas	po 2–17 ir daugiau dienų	Kelmučiai, kiti nuosėdžiai, voveraitės	VIII–X
Smailusis (raudonasis) nuosėdis Cortinarius rubellus (= C. speciosissimus)	Orelaninas	po 2–17 ir daugiau dienų	Voveraitės, kiti nuosėdžiai	VIII–X
Rausvėjančioji (Patujaro) plaušabudė Inosperma erubescens (= Inocybe patouillardii)	Muskarinas – cholinerginis sindromas	po 15–30 min.	Gegužraibės, jauni pievagrybiai	V–VII

Visos trys mirtinos musmirės ir jų atpažinimas plačiau aprašyti musmirių rūšių dalyje, o žalsvajai musmirei, pavojingiausiam Lietuvos grybui, skirta atskira dalis. Žvynabudėlės 2026 m. rugsėjį pražudė žmogų: du Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientai jas supainiojo su valgomomis žvynabudėmis – kaip jas atskirti, rašome žvynabudžių ir žvynabudėlių dalyje.

Sunkiai nuodingi grybai: dauguma sukelia simptomus per kelias valandas, bet pilkoji meškutė ir žaliuokė pavojingos kartojant

Šios grupės grybai retai baigiasi mirtimi, tačiau gali nuvesti į reanimaciją. Čia daugiausia trumpo latentinio laiko sindromų – muskarininis (prakaitavimas, seilėtekis, sulėtėjęs pulsas), izoksazolinis (sumišimas, haliucinacijos, traukuliai, koma) ir sunkus virškinimo. Išimtys – pilkoji meškutė, kurios pavojus imuninis ir išryškėja valgant ją pakartotinai, ir žaliuokė, kuri kelis kartus iš eilės valgant gali sukelti raumenų irimą (rabdomiolizę).

Rūšis	Toksinas, sindromas	Kada pasireiškia	Su kuo painiojama	Sezonas
Kitos plaušabudės Inocybe geophylla, Pseudosperma rimosum ir kt.	Muskarinas	po 15–30 min.	Pievagrybiai, žvynabudės	VII–X
Baltieji piltuvėliai Clitocybe rivulosa, C. phyllophila (C. dealbata)	Muskarinas	po 15–30 min.	Valgomi piltuvėliai, pievinės kuodės (Marasmius oreades)	VIII–XI
Margoji (panterinė) musmirė Amanita pantherina	Iboteno rūgštis, muscimolis – panterinis (izoksazolinis) sindromas	po 20 min.–2 val.	Rausvoji musmirė, pilkoji musmirė	VII–X
Paprastoji (raudonoji) musmirė Amanita muscaria	Iboteno rūgštis, muscimolis; nuo 2025-01-01 – I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas	po 20 min.–2 val.	Retai – kai lietus nuplauna karpas; karališkoji musmirė (Lietuvoje neauga)	VII–XI
Kilnioji musmirė Amanita regalis	Iboteno rūgštis, muscimolis	po 20 min.–2 val.	Paprastoji musmirė; dažnai klaidingai vadinama „karališkąja“	VIII–X
Pilkoji meškutė Paxillus involutus	Paxillus sindromas – imuninė hemolizė, ūmus inkstų nepakankamumas	per kelias valandas, valgant pakartotinai	Piengrybiai; anksčiau laikyta „sąlyginai valgoma“	VII–X
Žaliuokė (žalsvasis baltikas) Tricholoma equestre (T. flavovirens)	Rabdomiolizė – raumenų irimas	po 24–72 val., po kelių valgymų iš eilės	Su ja pačia dažnai painiojama žalsvoji musmirė	IX–XI
Nuodingoji gijabudė Entoloma sinuatum	Sunkus virškinimo sindromas, dehidratacija	po 0,5–4 val.	Gegužraibės, pievagrybiai	VIII–IX

Žaliuokė Lietuvoje tradiciškai rinkta kaip valgomas grybas, tačiau 2001 m. prestižiniame žurnale „New England Journal of Medicine“ aprašyti Prancūzijos atvejai, kai keletą kartų iš eilės ją valgę žmonės patyrė rabdomiolizę, buvo ir mirčių; vėliau panašių atvejų aprašyta Lenkijoje. Europos Sąjungoje žaliuokėmis kaip valgomais grybais nebeprekiaujama. Be to, 2026 m. Vilniuje mirusio žmogaus atveju žalsvoji musmirė buvo palaikyta būtent žaliuoke.

Virškinimo sutrikimus sukeliantys grybai: simptomai prasideda per 0,5–3 valandas

Didžiausia nuodingų grybų grupė – tie, kurie dirgina skrandį ir žarnyną: pykina, vemiama, viduriuojama, skauda pilvą. Tokie apsinuodijimai dažniausiai praeina per parą, tačiau vaikams ir senjorams didelis skysčių netekimas gali būti pavojingas. Kai kurie šios grupės grybai – puokštinė kelmabudė, netikroji voveraitė, geltonuojantysis pievagrybis – auga ten pat, kur populiarūs valgomieji grybai, todėl patenka į pintines dažniau nei mirtinosios rūšys.

Rūšis	Toksinas, sindromas	Kada pasireiškia	Su kuo painiojama	Sezonas
Puokštinė kelmabudė Hypholoma fasciculare	Virškinimo sutrikimai, retai kepenų pažeidimas	po 0,5–3 val. (kartais vėliau)	Kelmučiai, eglinė kelmabudė (H. capnoides, valgoma)	VIII–XI
Netikroji voveraitė Hygrophoropsis aurantiaca	Silpni virškinimo sutrikimai	po 0,5–3 val.	Voveraitės	VIII–X
Geltonuojantysis pievagrybis Agaricus xanthodermus	Virškinimo sutrikimai (fenolis)	po 0,5–3 val.	Valgomieji pievagrybiai	VII–X
Sieringasis baltikas Tricholoma sulphureum	Virškinimo sutrikimai	po 0,5–3 val.	Žaliuokė	VIII–X
Piktoji ūmėdė Russula emetica	Virškinimo sutrikimai	po 0,5–3 val.	Raudonos valgomos ūmėdės	VII–X
Geltonasis ropliagrybis Scleroderma citrinum	Virškinimo sutrikimai	po 0,5–3 val.	Kukurdvelkiai, triufeliai	VII–X
Šėtoninis baravykas Rubroboletus satanas	Bolesatinas – sunkus virškinimo sindromas	po 0,5–3 val.	Baravykai	Lietuvoje patvirtintų radimų nėra

Kaip atskirti šiuos grybus nuo valgomų antrininkų – voveraičių, pievagrybių, kelmučių ir baravykų – su lyginamosiomis lentelėmis aprašyta dalyje nuodingi grybai, panašūs į valgomus.

Sąlyginai valgomi grybai: bobausis ir rausvoji musmirė nuodingi žali, o rašalinis mėšlagrybis – su alkoholiu

Lietuvos grybavimo tradicijoje yra grybų, kurie valgomi tik specialiai apdoroti. Oficialios institucijos jų nerekomenduoja: nuodai sunaikinami ne visada visiškai, o paruošimo klaidos gali brangiai kainuoti. Ši grupė svarbi todėl, kad žmonės dažnai sako „mano močiutė juos valgė“ – ir tai tiesa, bet tai nereiškia, kad šie grybai nekenksmingi.

Rūšis	Kuo pavojinga	Kada pasireiškia	Su kuo painiojama	Sezonas
Valgomasis (paprastasis) bobausis Gyromitra esculenta	Giromitrinas → monometilhidrazinas: virškinimo sutrikimai, traukuliai, kepenų pažeidimas, hemolizė; pavojingi ir garai verdant	po 6–12 val. ir vėliau	Briedžiukai (Morchella), aukšliavarpiai (Verpa)	IV–V
Didysis bobausis Gyromitra gigas	Giromitrinas (mažiau)	po 6–12 val. ir vėliau	Briedžiukai	IV–V
Rausvoji musmirė Amanita rubescens	Žalioje – hemolizinai; valgoma tik gerai išvirta	žalia – per kelias valandas	Margoji musmirė (sunkiai nuodinga)	VII–X
Bevainikė ir gelsvarudė musmirės Amanita vaginata, A. fulva	Žalios – hemolizinai; valgomos tik išvirtos, nerekomenduojamos	žalios – per kelias valandas	Mirtinos musmirės, kai nepastebimas kotas su žiedu ar gumbas	VII–X
Rašalinis mėšlagrybis Coprinopsis atramentaria	Koprinas – disulfiramo tipo reakcija su alkoholiu: paraudimas, širdies plakimas, pykinimas	per 30 min. po alkoholio, rizika išlieka iki 72 val.	Baltasis mėšlagrybis (Coprinus comatus)	V–XI
Kartieji piengrybiai Lactarius torminosus, L. turpis (L. necator)	Žali dirgina virškinimo traktą; tradiciškai valgomi tik mirkyti, virti, rauginti	po 0,5–3 val.	Kiti piengrybiai, raudonikiai	VII–X

Bobausis – pavasario grybas, kurio paieškų balandį–gegužę padaugėja iki 2 400 per mėnesį. VVKT jo valgyti nerekomenduoja, o Suomijos maisto tarnyba, šalyje, kur bobausiai tradiciškai parduodami, nustatė griežtą privalomą apdorojimo tvarką. Abi pozicijos, giromitrino poveikis ir skirtumai nuo briedžiukų aprašyti bobausio dalyje.

Nevalgomi ir saugomi grybai: kartusis baravykas, apskritasporis bobausis ir stambioji karteklė įrašyti į Raudonąją knygą

Kai kurie grybai nėra stipriai nuodingi, bet valgyti netinka – jie kartūs, nemalonaus kvapo arba sukelia lengvus virškinimo sutrikimus. Dalis jų saugomi: Lietuvos raudonojoje knygoje (2021) įrašytų rūšių rinkti negalima, net jei grybas būtų valgomas. Nė viena musmirė į Raudonąją knygą neįrašyta.

Rūšis	Kodėl nevalgoma	Statusas	Su kuo painiojama	Sezonas
Kartusis baravykas Caloboletus radicans	Kartus, sukelia virškinimo sutrikimų	Raudonoji knyga (2021)	Baravykai	VII–IX
Tulžinis baravykas (aitrusis pušynbaravykis) Tylopilus felleus	Labai kartus; nenuodingas, bet vienas grybas sugadina visą patiekalą	Dažnas	Baravykai	VII–X
Apskritasporis bobausis Gyromitra sphaerospora	Tikėtina, turi giromitrino	Raudonoji knyga (2021)	Bobausiai	V–VI
Stambioji karteklė Gymnopilus junonius	Kartumas; kai kurios populiacijos turi psilocibino	Raudonoji knyga (2021)	Kelmučiai	VIII–X
Saugomos žvynabudėlės Lepiota erminea, L. fuscovinacea	Žvynabudėlių gentis – dalis rūšių mirtinai nuodingos	Raudonoji knyga (2021)	Žvynabudės	VII–X
Gelsvoji (citrininė) musmirė Amanita citrina	Nemalonus bulvių kvapas, bufoteninas (pėdsakai)	Labai dažna	Žalsvoji musmirė – būtina mokėti atskirti	VIII–X
Rausvarudė musmirė Amanita porphyria	Nevalgoma	Dažna	Kitos musmirės	VIII–X

Grybų gido baravykų dalyje minimi ir kiti saugomi baravykai – blyškusis, bronzinis, dėmėtasis, Fechtnerio ir kislusis; jų nerinkite, net jei atpažįstate kaip valgomus.

Psichoaktyvūs grybai: psilocibinas, muscimolis ir iboteno rūgštis Lietuvoje – I narkotinių medžiagų sąraše

Kai kurių grybų nuodai veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia haliucinacijas, sumišimą, nerimą ar paniką. Lietuvoje tokių grybų veikliosios medžiagos įrašytos į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą – tą patį, kuriame yra heroinas ir kokainas. Todėl šių grybų rinkimas vartoti, džiovinimas, laikymas ar platinimas yra neteisėtas, o informacija, skatinanti juos vartoti, draudžiama Visuomenės informavimo įstatymu.

Rūšis	Veiklioji medžiaga	Kada pasireiškia	Pavojai	Teisinis statusas
Lancetinė plikagalvė Psilocybe semilanceata	Psilocibinas, psilocinas	po 20–40 min.	Haliucinacijos, panika, traumų rizika; painiojama su smulkiais nuodingais grybais	I sąrašas
Mėšlabudės Panaeolus spp.	Psilocibinas (kai kurios rūšys)	po 20–40 min.	Kaip aukščiau	I sąrašas (medžiaga)
Stambioji karteklė Gymnopilus junonius	Psilocibinas (kintamai)	po 20–40 min.	Kartumas, virškinimo sutrikimai	Saugoma rūšis; medžiaga – I sąrašas
Paprastoji musmirė Amanita muscaria	Iboteno rūgštis, muscimolis	po 20 min.–2 val.	Sumišimas, traukuliai, koma; 2023 m. RVUL – 4 tyčiniai apsinuodijimai	Medžiagos – I sąrašas nuo 2025-01-01
Margoji musmirė Amanita pantherina	Iboteno rūgštis, muscimolis (daugiau nei paprastojoje)	po 20 min.–2 val.	Sunkesni simptomai nei paprastosios musmirės	Medžiagos – I sąrašas nuo 2025-01-01

Kokie psilocibiniai grybai auga Lietuvoje, ką rodo klinikiniai tyrimai ir kokia atsakomybė numatyta, aprašyta haliucinogeninių grybų dalyje. Teisės aktai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išaiškinimai ir atsakomybė už musmires – musmirių draudimo dalyje.

Lietuvoje auga 16 musmirių rūšių – nuo mirtinos žalsvosios iki sąlyginai valgomos rausvosios

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, pasaulyje žinoma apie 600 musmirių (Amanita) rūšių, Lietuvoje – 15; 2019 m. Žuvinto biosferos rezervato Buktos miške Gamtos tyrimų centro mikologė dr. Reda Iršėnaitė rado šešioliktąją – didžiąją musmirę (A. ceciliae). Musmirių gentyje yra ir mirtiniausi grybai, ir tradiciškai valgomi (rausvoji musmirė), tačiau grybautojui saugiausia taisyklė – jokių musmirių nerinkti: jaunų vaisiakūnių požymiai persidengia, o klaida gali būti mirtina.

Grupė	Rūšys	Plačiau
Mirtinai nuodingos	Žalsvoji, smailiakepurė, baltoji	Žalsvoji musmirė, musmirių rūšys
Nuodingos (izoksazoliai)	Paprastoji (raudonoji), margoji (panterinė), kilnioji, geltonoji	Raudonoji musmirė, musmirių rūšys
Nevalgomos	Gelsvoji, rausvarudė, šiurkščioji	Musmirių rūšys
Sąlyginai valgomos (tik išvirtos, nerekomenduojamos)	Rausvoji, pilkoji, bevainikė, gelsvarudė, oranžinė, didžioji; skujinė – reta, nerinkti	Musmirių rūšys

Paprastoji musmirė – atskira tema. Nuo 2025 m. sausio 1 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1403 jos veikliosios medžiagos muscimolis ir iboteno rūgštis įrašytos į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Uždraustas ne pats grybas miške, o šios medžiagos, todėl neteisėta musmires rinkti, džiovinti, daryti užpiltines, laikyti, parduoti ar reklamuoti. Kodėl taip nuspręsta, kokios bausmės numatytos Baudžiamajame kodekse ir kodėl žiniasklaida negali rašyti apie musmirių „naudą“, aprašyta musmirių draudimo dalyje. Ką apie musmirę sako toksikologija, mokslas ir istorija – nuo Sibiro šamanų iki klinikinių muscimolio tyrimų, kai medžiaga švirkščiama tiesiai į smegenis, – rasite raudonosios musmirės dalyje. Muscimolis kaip tyrimų medžiaga ir grybas kaip maistas – ne tas pats: tai, kad medžiaga tiriama klinikose, nereiškia, kad grybą vartoti saugu ar naudinga.

Simptomai, prasidėję vėliau nei po 6 valandų, rodo pavojingiausią apsinuodijimą

Toksikologai apsinuodijimus grybais skirsto pagal latentinį laiką – kiek praeina nuo valgymo iki pirmųjų simptomų. Ši klasifikacija (White ir kt., „Toxicon“, 2019) praktiškai svarbiausia: jei pykinti ir viduriuoti pradėjo per 1–3 valandas, dažniausiai tai virškinimo trakto dirginimas; jei simptomai prasidėjo po 6 ir daugiau valandų, reikia įtarti amatoksinus, giromitriną ar orelaniną. Vilniuje 2026 m. rugsėjį mirusio paciento atvejis tai iliustruoja: į ligoninę jis kreipėsi tik po 48 valandų nuo viduriavimo pradžios.

Sindromas	Toksinas	Latentinis laikas	Pagrindiniai požymiai	Grybai
Trumpas latentinis laikas (iki 6 val.)
Virškinimo (gastrointestininis)	Įvairūs dirgikliai	0,5–3 val.	Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas	Puokštinė kelmabudė, piktoji ūmėdė, geltonuojantysis pievagrybis, nuodingoji gijabudė, žali kartieji piengrybiai
Muskarininis (cholinerginis)	Muskarinas	15–30 min.	Gausus prakaitavimas, seilėtekis, ašarojimas, sulėtėjęs pulsas, susiaurėję vyzdžiai	Plaušabudės, baltieji piltuvėliai
Panterinis (izoksazolinis)	Iboteno rūgštis, muscimolis	20 min.–2 val.	Sumišimas, sujaudinimas, haliucinacijos, traukuliai, mieguistumas iki komos	Paprastoji, margoji, kilnioji musmirės
Haliucinogeninis	Psilocibinas	20–40 min.	Suvokimo sutrikimai, nerimas, panika	Plikagalvės, mėšlabudės
Koprininis (su alkoholiu)	Koprinas	30 min. po alkoholio (iki 72 val. po grybų)	Veido paraudimas, širdies plakimas, pykinimas	Rašalinis mėšlagrybis
Imuninis hemolizinis	Paxillus antigenas	per kelias valandas, valgant pakartotinai	Hemolizė, inkstų nepakankamumas	Pilkoji meškutė
Ilgas latentinis laikas (daugiau nei 6 val.) – pavojinga gyvybei
Faloidinis (amatoksinų)	α-amanitinas	6–48 val.	Vandeningas viduriavimas, vėmimas, tariamas pagerėjimas, po to kepenų nepakankamumas	Žalsvoji, smailiakepurė, baltoji musmirės, žvynabudėlės, eglinė kūgiabudė
Giromitrininis	Monometilhidrazinas	6–12 val. ir vėliau	Vėmimas, galvos skausmas, traukuliai, kepenų pažeidimas, hemolizė	Bobausiai
Orelanininis	Orelaninas	2–17 ir daugiau dienų	Troškulys, juosmens skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis, inkstų nepakankamumas	Nuodingasis ir smailusis nuosėdžiai
Rabdomiolizė	Nežinomas	24–72 val.	Raumenų silpnumas ir skausmas, tamsus šlapimas	Žaliuokė (valgant kelis kartus iš eilės)

Svarbi pastaba: jei per tą patį valgį suvalgyta įvairių grybų, ankstyvas pykinimas neatmeta, kad tarp jų buvo ir amatoksinų turinčių. Amatoksinų atveju po pirmos virškinimo fazės dažnai būna tariamo pagerėjimo diena, kai žmogus jaučiasi geriau, nors kepenys jau pažeidžiamos. Lietuvoje amatoksinų apsinuodijimams gydyti priešnuodžių rinkinyje numatytas penicilinas G.

Ligoninėse dėl grybų 2023–2025 m. gydyta 49 žmonės, o 2026-ieji – su mažiausiai 2 mirtimis

VVKT metinėse apsinuodijimų ataskaitose (Valstybinės ligonių kasos duomenys ir VVKT konsultacijos) matyti, kad apsinuodijimų grybais Lietuvoje mažėja, tačiau jie išlieka nuolatiniai – kasmet keli šimtai žmonių bent jau kreipiasi patarimo.

Metai	Stacionare gydyta dėl grybų	Iš jų vaikų	Mirtys, užkoduotos kaip grybų toksinis poveikis	VVKT konsultacijos dėl grybų	Iš jų dėl vaikų
2023	21	3	0	145	17
2024	15	3	0	126	23
2025	13	2	0	91	22

Nulis mirčių 2023–2025 m. nereiškia, kad nuo grybų niekas nemirė: Valstybinės ligonių kasos stacionarų duomenys gali neapimti mirčių, užkoduotų pagal pagrindinę diagnozę, pavyzdžiui, kepenų nepakankamumą, ar įvykusių ne ligoninėje. Konsultacijos dėl grybų sudaro apie 3–4 proc. visų VVKT konsultacijų. Žiniasklaidoje kartais minimas „apie 100 apsinuodijimų per metus“ – pirminio šaltinio šiam skaičiui nėra, o VVKT duomenimis kasmet būna apie 90–145 kreipimųsi.

2026 m. sezonas buvo tragiškas.

Paskelbta	Vieta	Kas nutiko	Įtariamas grybas
2026 m. rugsėjo vidurys	Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė	Pacientas kreipėsi po 48 val. nuo viduriavimo pradžios, būklė pablogėjo, mirė. Ligoninė tai įvardijo kaip pirmąją mirtį šiais metais.	Žalsvoji musmirė, palaikyta žaliuoke
2026-09-27	Respublikinė Šiaulių ligoninė, vėliau Kauno klinikos	Du pacientai; vienas kritinės būklės perkeltas į Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių ir mirė, antrojo kepenys atsigavo, bet liko inkstų nepakankamumas.	Žvynabudėlės, supainiotos su žvynabudėmis

Apie Šiaulių atvejį ir toksikologės įspėjimus plačiau – naujienoje. Toksikologų vertinimu, dažniausi kaltininkai Lietuvoje – žalsvoji musmirė (supainiojama su žaliuokėmis ir ūmėdėmis), žvynabudėlės (su žvynabudėmis), nuosėdžiai (su kelmučiais), bobausiai, pilkoji meškutė, paprastoji ir margoji musmirės (tyčinis vartojimas). O dažniausios kreipimosi priežastys apskritai – persivalgymas ir seni ar netinkamai paruošti valgomieji grybai. 2023 m. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre gydyti 4 vyrai, tyčia vartoję paprastąją musmirę; vienam po trijų džiovintų grybų prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Sidabrinis šaukštas, svogūnas ir virimas nuodingo grybo neatpažįsta: 7 mitai

Liaudiški „testai“ ir gandai apie nuodingus grybus perduodami iš kartos į kartą, tačiau nė vienas iš jų nepatikimas. Mirtinas žalsvosios musmirės toksinas – α-amanitinas – nekeičia nei sidabro, nei svogūno spalvos, neturi kvapo ir neišnyksta verdant.

Mitas	Tiesa
Sidabrinis šaukštas ar moneta, verdant su nuodingais grybais, pajuoduoja	Sidabras tamsėja nuo sieros junginių, kurių turi ir valgomi grybai. Amatoksinai su sidabru nereaguoja – šaukštas su žalsvąja musmire liks blizgus.
Svogūnas ar česnakas, verdant kartu su nuodingais grybais, pamėlynuoja ar paruduoja	Spalva keičiasi dėl fermentų ir rūgštingumo, o ne dėl nuodų. Toks „testas“ nieko nepasako.
Jei grybą graužia šliužai, sliekai ar kirmėlės, jis valgomas	Šliužai, vabzdžių lervos ir graužikai ėda ir mirtinai nuodingus grybus – jų organizmas kitaip reaguoja į toksinus nei žmogaus.
Nuodingi grybai nemaloniai kvepia, o valgomi – maloniai	Žalsvosios musmirės kvapas silpnas ir nebūdingas, o žmonės, išgyvenę apsinuodijimą, pasakoja, kad grybai buvo skanūs. Nemalonų kvapą turi, pavyzdžiui, nevalgoma gelsvoji musmirė, bet tai išimtis, o ne taisyklė.
Ilgai verdant, nupilant vandenį ar marinuojant nuodai sunaikinami	Amatoksinai ir orelaninas atsparūs karščiui, nesunaikinami nei virimu, nei kepimu, nei džiovinimu, nei šaldymu. Virimas iš dalies pašalina tik kai kuriuos toksinus, pavyzdžiui, giromitriną ar kartųjį piengrybių skonį, bet ir tada ne visada visiškai.
Šėtoninis (velnio) baravykas – dažnas Lietuvos miškų grybas	Šėtoninis baravykas (Rubroboletus satanas) yra pietinė, šilumamėgė rūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija jį mini tarp Lietuvoje nustatytų baravykinių grybų, tačiau patvirtintų šiuolaikinių radimų nėra ir Raudonojoje knygoje jo nėra. Jo vardu kartais vadinami kiti raudonavamzdžiai baravykai.
Šungrybis – konkreti nuodinga grybų rūšis	„Šungrybis“ – liaudiškas pavadinimas, kuriuo vadinamas bet kuris nevalgomas ar nežinomas grybas su lakšteliais, dažnai musmirės. Tokios rūšies mokslinėje klasifikacijoje nėra.

Dar vienas pavojingas įsitikinimas – „jei suvalgiau ir per kelias valandas nieko neatsitiko, viskas gerai“. Kaip matyti iš sindromų lentelės, mirtiniausių grybų simptomai prasideda tik po 6–48 valandų ar net po kelių dienų. Taip pat neteisinga manyti, kad visi grybai su vamzdeliais po kepurėle yra saugūs: tarp vamzdelinių grybų yra nuodingų ir labai kartių rūšių, nors mirtinai nuodingų Lietuvoje tarp jų nėra.

Grybautojo taisyklės: nerinkite nieko, ko nepažįstate 100 procentų

VVKT ir gydytojai toksikologai kasmet kartoja tas pačias taisykles – dauguma apsinuodijimų nutinka jų nesilaikant.

1. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus. Jei bent kiek abejojate – grybo neimkite. Programėlės ir nuotraukos internete gali padėti, bet negali patvirtinti, kad grybas valgomas.
2. Grybą išraukite visą, su koto pamatu. Musmirių gumbas ir makštis (gaubtas koto apačioje) dažnai lieka žemėje – nupjovus peiliu, svarbiausias atpažinimo požymis prarandamas.
3. Nerinkite jaunų, dar neišsiskleidusių grybų su lakšteliais. Kiaušinėlio stadijoje musmirės panašios į kukurdvelkius, o jaunos žvynabudėlės – į žvynabudes.
4. Atskirkite nepažįstamus grybus nuo pažįstamų. Mirtinai nuodingo grybo gabalėlis gali užteršti visą pintinę – neabejotinus grybus laikykite atskirai.
5. Nerinkite prie kelių, pramonės įmonių, sąvartynų. Grybai kaupia sunkiuosius metalus.
6. Neduokite laukinių grybų mažiems vaikams. VVKT konsultacijų statistikoje kasmet atsiranda 17–23 kreipimaisi dėl vaikų.
7. Nesupraskite tradicijos kaip saugumo garantijos. Bobausiai, žaliuokės ar pilkosios meškutės buvo valgomi kartų kartas, bet šiandien žinoma, kad jie gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
8. Paruoškite grybus tą pačią dieną ir laikykite vėsiai; seni, sukirmiję ar suminkštėję valgomieji grybai – dažna apsinuodijimo priežastis. Namuose konservuoti grybai, netinkamai paruošti, gali sukelti botulizmą.
9. Palikite vieną nevirtą grybą. Jei kiltų įtarimų, jis padės toksikologams nustatyti rūšį.

Kaip atpažinti saugius grybus ir juos paruošti, rasite grybų gide: voveraitės, baravykai, kelmučiai, raudonikiai, lepšės, rudmėsės, kazlėkai, gudukai ir kiti rudeniniai grybai.

Įtarus apsinuodijimą grybais – 8 5 236 2052 ar 112, net jei simptomai praėjo

Svarbiausia – nelaukti. VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius konsultuoja visą parą tel. 8 5 236 2052. Jei žmogus vemia, jam svaigsta galva, sutrinka sąmonė, kvėpavimas ar jis prakaituoja ir seilėjasi – kvieskite greitąją pagalbą 112.

• Kreipkitės į gydytojus, net jei simptomai sušvelnėjo: amatoksinų atveju po pirmos fazės būna tariamas pagerėjimas.
• Pasakykite, kada valgėte ir kada prasidėjo simptomai – latentinis laikas padeda įvertinti pavojų.
• Pasiimkite likusius grybus, grybų atliekas ar net vėmalus – pagal juos gali būti nustatyta rūšis.
• Įspėkite visus, kurie valgė tą patį patiekalą, net jei jie jaučiasi gerai.
• Nevartokite alkoholio ir nesigydykite liaudiškomis priemonėmis.

Išsami informacija apie požymius pagal laiką, pirmąją pagalbą ir gydymą – apsinuodijimo grybais dalyje, o medicininis apsinuodijimo aprašymas – Firmus Medicus ligų žinyne.

Gido dalys: nuo žalsvosios musmirės iki haliucinogeninių grybų

Kiekviena šio gido dalis skirta vienai temai, kurios ieškoma dažniausiai. Jos papildo šią duomenų bazę išsamiais aprašymais, lyginamosiomis lentelėmis ir šaltiniais.

Dalis	Apie ką
Nuodingi grybai, panašūs į valgomus	Baravykų, voveraičių, pievagrybių, kelmučių, ūmėdžių, žvynabudžių, briedžiukų, mėšlagrybių ir kukurdvelkių nuodingi antrininkai
Žalsvoji musmirė	Mirtiniausias Lietuvos grybas: atpažinimas, amatoksinai, apsinuodijimo eiga
Musmirių rūšys	Visos 16 Lietuvos musmirių: mirtinos, nuodingos, nevalgomos ir sąlyginai valgomos
Raudonoji musmirė	Nuodas, vaistas ar narkotikas – ką sako mokslas, istorija ir įstatymas
Musmirių draudimas	Teisės aktai, išaiškinimai, atsakomybė, peticija ir kodėl apie „naudą“ rašyti negalima
Žvynabudė ir žvynabudėlė	Kaip atskirti valgomą grybą nuo mirtino
Bobausis	Tradiciškai valgomas, bet nuodingas pavasario grybas
Apsinuodijimas grybais	Požymiai pagal laiką, pirmoji pagalba, statistika
Haliucinogeniniai grybai	Psilocibiniai grybai Lietuvoje: mokslas ir teisė

Lentelėse vartojami lietuviški grybų vardai pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją ir Lietuvos mikologinę literatūrą; kai kurios retesnės rūšys turi kelis liaudiškus vardus, todėl visur pateikiame ir lotynišką pavadinimą – pagal jį rūšį vienareikšmiškai atpažins bet kuris mikologas ar toksikologas.

Viršelio nuotrauka: Krzysztof Ślusarczyk, CC BY 3.0, Wikimedia Commons.