Vokietija ir Prancūzija susitarė sušvelninti 2035 m. vidaus degimo variklių draudimą mainais į „Pagaminta Europoje“

Vokietija ir Prancūzija susitarė, kaip sušvelninti ES taisykles, nuo 2035 m. iš esmės draudžiančias parduoti naujus benzinu ir dyzelinu varomus automobilius. Mainais jos siekia griežtesnių „Pagaminta Europoje“ reikalavimų. Pagal bendrą poziciją automobilių gamintojai iki 2035 m. turėtų 90 proc. sumažinti savo parko vidutinį išmetamą CO2 kiekį, o likusių 10 proc. jiems nereikėtų kompensuoti, kaip iš pradžių siūlė Europos Komisija. Susitarimas pasiektas ES lyderių susitikimo Briuselyje kuluaruose. Kad taptų įstatymu, jam dar turės pritarti kitos ES valstybės ir Europos Parlamentas.

Gamintojams užteks 90 proc. sumažinti CO2 išmetimą

Pirminės ES taisyklės reikalavo, kad nuo 2035 m. naujų automobilių ir furgonų parko vidutinis CO2 išmetimas sumažėtų 100 proc., o tai reikštų įprastų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimo pabaigą. Šios taisyklės neuždraustų jau važinėjančių vidaus degimo variklio automobilių, tačiau sulaukė nuolatinio dalies automobilių pramonės pasipriešinimo. 2025 m. gruodį, spaudžiama Vokietijos, Italijos ir automobilių gamintojų, Europos Komisija pasiūlė taisykles pakeisti: vietoj 100 proc. tikslo nustatyti 90 proc. ir palikti vietos tam tikroms technologijoms bei degalams.

„Euronews“ duomenimis, Komisijos pasiūlyme likusius 10 proc. gamintojai turėtų kompensuoti, o Vokietijos ir Prancūzijos sutarta pozicija šio reikalavimo atsisako. Vokietija, kurioje veikia „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“, siekė didesnio technologinio lankstumo, kad gamintojai ir po 2035 m. galėtų parduoti dalį vidaus degimo ir hibridinių modelių. Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo laukia ir pasipriešinimas savo šalyje: socialdemokratas aplinkos ministras pasisakė už 95 proc. tikslą, o likusius 5 proc. siūlė kompensuoti mažai anglies dioksido išskiriančiu plienu.

70 proc. automobilio dalių turėtų būti pagaminta Europoje

Prancūzija mainais gavo griežtesnes „Pagaminta Europoje“ taisykles. Pagal susitarimą 70 proc. automobilio komponentų, neįskaitant baterijų, turėtų būti pagaminta Europoje, o 10 proc. baterijų turinio turėtų būti iš Europos šaltinių. „Taip sukuriama europinė pirmenybė, kad mūsų gamyklos netaptų tik surinkimo cechais“, – sakė Eliziejaus rūmų šaltinis.

„Pagaminta Europoje“ taisyklės yra svarbiausia diskusijų dalis ir dėl Komisijos kovą pasiūlyto Pramonės spartinimo akto, kuris tokią pirmenybę įvestų. „Prancūzija ir Vokietija siūlo išsamų paketą, kuris sujungia ambicingą Europos dekarbonizacijos kelią su reguliaciniu lankstumu, reikalingu skirtingoms rinkos realijoms ir technologinėms sąlygoms atspindėti“, – rašoma bendrame pareiškime.

Paryžius siekė, kad europinė pirmenybė galiotų tik 27 ES valstybėms narėms, o Berlynas norėjo platesnio požiūrio, įtraukiant ir patikimas ne ES šalis. Pagal kompromisą Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti europinės pirmenybės sistemoje, o jų produktai būtų laikomi „pagamintais Europoje“. Tačiau šios šalys turėtų pasirašyti susitarimus su ES, kad Europos įmonės galėtų sąžiningomis sąlygomis dalyvauti jų viešuosiuose pirkimuose ir gauti valstybės finansavimą, ir užtikrinti, kad kitos šalys negalėtų per jas apeiti ES reikalavimų.

Merzas: „Gera diena vairuotojams ir darbo vietoms“

„Mūsų bendras siekis aiškus: sėkmingai pertvarkyti automobilių pramonę, išlaikant klimato ambicijas ir užtikrinant, kad ateities automobiliai būtų gaminami Europoje“, – rašoma bendrame Vokietijos ir Prancūzijos pareiškime. DW duomenimis, susitarime numatytos ir paskatos investicijoms, moksliniams tyrimams bei gamybai. F. Merzas susitarimą socialiniame tinkle X pavadino „gera diena automobilių vairuotojams ir darbo vietoms Vokietijoje, Prancūzijoje ir Europoje“ bei „investicijų signalu pramonei“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad susitarimas rodo „aiškų siekį sėkmingai pertvarkyti“ Europos automobilių pramonę, kartu laikantis Europos klimato tikslų. „Tikimės, kad ši prancūzų ir vokiečių dinamika greitai leis pasiekti susitarimą su mūsų partneriais – mūsų darbo vietoms ir mūsų pramonei“, – rašė E. Macronas.

Rodiklis	Pradinės ES taisyklės	Komisijos pasiūlymas	Vokietijos ir Prancūzijos pozicija
CO2 sumažinimas iki 2035 m.	100 proc.	90 proc.	90 proc.
Likusių 10 proc. kompensavimas	–	reikalingas	nereikalingas
Europoje pagamintų komponentų dalis	–	–	70 proc. (be baterijų)
Europos baterijų turinio dalis	–	–	10 proc.

Šaltiniai: „Euronews“, DW.

„Volkswagen“ sveikina, pramonės asociacija nori daugiau

Didžiausia Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ susitarimą pavadino „stipriu signalu“. „Bendra Vokietijos ir Prancūzijos pozicija siunčia stiprų signalą Europai ir rodo jos gebėjimą veikti“, – sakė bendrovės atstovas. „Volkswagen“ teigimu, susitarime yra „reikšmingo lankstumo“, kuris padės automobilių pramonei prisidėti prie klimato apsaugos nepakenkiant konkurencingumui. Žemutinės Saksonijos, kurioje įsikūrusi „Volkswagen“ būstinė, ministras pirmininkas Olafas Liesas, kartu esantis bendrovės stebėtojų tarybos narys, susitarimą taip pat pavadino „stipriu signalu“, padėsiančiu išsaugoti darbo vietas.

Vokietijos automobilių pramonės asociacijos VDA vadovė Hildegard Müller susitarimą pavadino svarbiu žingsniu, tačiau, jos teigimu, jis nepakankamas svarbiausiose pramonei srityse, įskaitant darbo vietas ir klimatą. Ji ragino vėliau įvesti baterijų gamybos Europoje reikalavimus, geresnes taisykles sunkvežimiams, autobusams ir lengviesiems furgonams bei daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems degalams ir žalioms medžiagoms. DW pažymi, kad Europos gamintojams sunku konkuruoti su Kinijos elektromobilių bendrovėmis. Kinijos konkurencija, perėjimas prie elektromobilių ir didesnės gamybos sąnaudos sukėlė gilią struktūrinę visos pramonės krizę. Apie elektromobilių infrastruktūrą 77.lt yra rašęs straipsnyje apie elektromobilių įkrovimo stoteles.

Europos Parlamentas balsuos lapkričio 23 d.

Vokietijos ir Prancūzijos susitarimas – tai bendra šių šalių pozicija, kuri turėtų paveikti tolesnes ES derybas. „Prancūzija ir Vokietija pasiryžusios remtis šiuo postūmiu ir sparčiai dirbti su Europos partneriais siekiant susitarimo“, – rašoma pareiškime. „Euronews“ duomenimis, Europos Parlamento nariai dėl Komisijos pasiūlymo plenarinėje sesijoje Strasbūre turėtų balsuoti lapkričio 23 d. Po to Europos Parlamentui ir ES vyriausybėms reikės susitarti, kiek sušvelninti 2035 m. tikslą ir ar leisti daugiau lankstumo vidaus degimo ir hibridiniams automobiliams.