Haliucinogeniniai grybai: kas auga Lietuvoje, mokslas ir įstatymas

Lietuvoje auga keletas grybų, turinčių haliucinogeninių medžiagų psilocibino ir psilocino: literatūroje minimos plikagalvės (Psilocybe, pirmiausia lancetinė plikagalvė Psilocybe semilanceata), kai kurios mėšlabudės (Panaeolus) ir saugoma stambioji karteklė (Gymnopilus junonius). Tačiau psilocibinas ir psilocinas Lietuvoje įrašyti į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, todėl tokius grybus rinkti, laikyti, džiovinti ar platinti draudžiama, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tuo pat metu pasaulyje vyksta rimti klinikiniai psilocibino tyrimai gydant atsparią depresiją – bet tai kontroliuojama terapija su standartizuotu vaistu, o ne grybų rinkimas. Šioje nuodingų grybų gido dalyje – kas tie grybai, kaip veikia psilocibinas, kokie jų pavojai, ką iš tikrųjų rodo mokslas ir ką sako įstatymas.

Veikliosios medžiagos	psilocibinas ir psilocinas
Teisinis statusas LT	I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas
Atsakomybė	BK 259 str. – iki 2 metų laisvės atėmimo; BK 260 str. (platinimas, dideli kiekiai) – iki 15 metų
Didžiausias fizinis pavojus	supainiojimas su mirtinomis rūšimis, pvz., egline kūgiabude
Mokslo būklė	III fazės klinikiniai tyrimai atsparios depresijos gydymui; JAV vaistas dar nepatvirtintas
Pagalba	VVKT 8 5 236 2052 (visą parą), skubiai 112

Lietuvoje psilocibino turinčių grybų nedaug, o stambioji karteklė – saugoma rūšis

Haliucinogeniniais, arba psilocibiniais, grybais vadinami grybai, kurių vaisiakūniuose yra psilocibino ir psilocino. Pasaulyje tokių rūšių žinoma daugiau kaip šimtas, daugiausia plikagalvių (Psilocybe) gentyje, tačiau Lietuvos sąrašas trumpas, o patikimų radimų duomenų – nedaug.

Grybas	Lotyniškas pavadinimas	Ką turi	Statusas Lietuvoje
Lancetinė plikagalvė ir kitos plikagalvės	Psilocybe semilanceata, Psilocybe spp.	psilocibinas, psilocinas	minimos mikologinėje literatūroje; viešose radimų duomenų bazėse – pavieniai įrašai
Mėšlabudės	Panaeolus spp.	kai kurios rūšys – psilocibinas	minimos literatūroje; rūšių sudėtis netikslinta
Stambioji karteklė	Gymnopilus junonius	kartumas; kai kuriose populiacijose kintamas psilocibino kiekis	saugoma – įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2021)
Paprastoji ir margoji musmirės	Amanita muscaria, A. pantherina	iboteno rūgštis, muscimolis – ne psilocibinas	labai dažnos; veikliosios medžiagos I sąraše nuo 2025-01-01

Stambioji karteklė Lietuvoje įtraukta į Raudonąją knygą, todėl jos rinkti ar naikinti negalima vien dėl gamtosaugos, nepriklausomai nuo psichoaktyvių medžiagų. Be to, karteklės kartumo ir psilocibino kiekis labai skiriasi tarp populiacijų – dalyje jo nerandama visai. Tai gerai iliustruoja vieną svarbiausių šio straipsnio minčių: gamtoje augančio grybo sudėtis nenuspėjama.

Šis straipsnis sąmoningai nepateikia nei plikagalvių, nei mėšlabudžių atpažinimo požymių, nei jų augimo vietų aprašymų. Priežastis ne tik teisinė. Smulkūs rudi grybai vienas į kitą tokie panašūs, kad juos patikimai atskirti gali tik mikologas su mikroskopu, o tarp jų yra ir mirtinai nuodingų rūšių – apie tai plačiau toliau.

Musmirės veikia visai kitaip – per GABA, o ne per serotonino receptorius

Paprastoji (raudonoji) musmirė dažnai vadinama „haliucinogeniniu grybu“, bet farmakologiškai ji su psilocibiniais grybais neturi nieko bendra. Musmirėse esanti iboteno rūgštis ir iš jos susidarantis muscimolis veikia smegenų GABA-A receptorius – tuos pačius, kuriuos veikia raminamieji vaistai. Todėl musmirių sukeltas apsinuodijimas – izoksazolinis sindromas – pasireiškia sumišimu, sujaudinimu, kaitaliojančiu su gilia mieguistumo būsena iki komos, ir traukuliais. Apie musmires, jų istoriją ir mokslo duomenis skaitykite dalyje „Raudonoji musmirė: nuodas, vaistas ar narkotikas“, o apie jų draudimą – dalyje „Musmirių draudimas Lietuvoje“.

Psilocibinas organizme virsta psilocinu, kuris veikia serotonino 5-HT2A receptorius

Psilocibinas pats savaime yra neaktyvus pirmtakas, arba provaistas. Organizme jis greitai netenka fosfato grupės ir virsta psilocinu – būtent psilocinas yra veiklioji medžiaga. Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA) duomenimis, psilocinas savo struktūra panašus į serotoniną ir veikia kaip serotonino receptorių agonistas, o pagrindinis haliucinogeninis poveikis siejamas su 5-HT2A receptoriais smegenų žievėje.

Poveikis prasideda maždaug po pusvalandžio ir trunka kelias valandas. Jam būdingi suvokimo pokyčiai (spalvos, garsai, laiko pojūtis), stiprūs emociniai išgyvenimai, mąstymo pokyčiai. Kūne gali padažnėti pulsas, pakilti kraujospūdis, išsiplėsti vyzdžiai, pykinti. Psilocibinas nėra toks toksiškas kepenims ar inkstams kaip amatoksinai, tačiau tai nereiškia, kad jis saugus: didžiausi pavojai yra psichiniai, situaciniai ir susiję su grybo supainiojimu.

Didžiausias fizinis pavojus – ne psilocibinas, o supainiojimas su mirtina egline kūgiabude

Tarp smulkių rudų grybų Lietuvoje auga ir mirtinai nuodingų. Labiausiai žinoma – eglinė kūgiabudė (Galerina marginata). Ji turi tų pačių amatoksinų, kaip ir žalsvoji musmirė; VVKT pabrėžia, kad net viename grybe esantis amatoksinų kiekis gali būti mirtinas, o šie nuodai nesuyra nei verdant, nei džiovinant. Kitas pavojus – plaušabudės (Inocybe), kurių muskarinas sukelia gausų prakaitavimą, seilėtekį, sulėtėjusį pulsą.

Amatoksinų apsinuodijimas klastingas tuo, kad pirmieji požymiai – vėmimas ir vandeningas viduriavimas – prasideda tik po 6–24 valandų, o vėliau būna apsimestinis pagerėjimas, kai kepenys jau pažeistos. Žmogus, kuris tikėjosi psichoaktyvaus poveikio, gali visai nesusieti vėlyvo viduriavimo su grybais. Jei kas nors suvalgė nežinomų smulkių grybų, nesvarbu kokiu tikslu, reikia skambinti VVKT apsinuodijimų informacijos skyriui 8 5 236 2052 arba 112 – medikai padeda, o ne baudžia. Visi apsinuodijimo požymiai pagal laiką aprašyti dalyje „Apsinuodijimas grybais“, o kūgiabudės ir kelmučių painiava – dalyje „Nuodingi grybai, panašūs į valgomus“.

Psichikos rizika: panikos priepuoliai, traumos ir psichozė

Dažniausia ūminė problema – vadinamasis „blogas tripas“: stiprus nerimas, panika, baimė išprotėti ar mirti, paranoja. Tokia būsena gali trukti kelias valandas, o žmogus joje kartais elgiasi pavojingai sau ar aplinkiniams – bėga, krenta, iššoka pro langą, sužalojamas eismo nelaimėse. 77.lt yra rašęs apie atvejį Austrijoje, kai psichodelinių grybų pavartojęs vyras sunkiai susižalojo – tai kraštutinis, bet ne vienintelis pavyzdys, kaip ūminė psichozė gali baigtis negrįžtama trauma.

Žmonėms, turintiems polinkį į psichozę, bipolinį sutrikimą ar sergantiems šizofrenija (arba jei šios ligos yra artimiems giminaičiams), haliucinogenai gali išprovokuoti ilgiau trunkančią psichozę. Būtent todėl klinikiniuose psilocibino tyrimuose tokie žmonės paprastai neįtraukiami, o dalyviai prieš tai kruopščiai atrenkami. Retai aprašomas ir ilgalaikis haliucinogenų sukeltas suvokimo sutrikimas, kai regos pokyčiai kartojasi praėjus savaitėms ar mėnesiams.

Net kontroliuojamuose tyrimuose, kur dalyviai atrinkti ir prižiūrimi specialistų, šalutinių poveikių pasitaiko dažnai. 2022 m. „The New England Journal of Medicine“ paskelbtame II fazės tyrime su 233 atsparia depresija sergančiais pacientais nepageidaujamų reiškinių patyrė 77 % dalyvių – dažniausiai galvos skausmą, pykinimą ir galvos svaigimą, o mintys apie savižudybę, savižudiškas elgesys ar savęs žalojimas užfiksuoti visose tyrimo grupėse. Tai svarbu suprasti: sunkios depresijos gydymas psilocibinu tiriamas būtent dėl to, kad šie pacientai jau yra rizikos grupėje, ir jis vyksta tik prižiūrint psichiatrams.

Klinikiniai tyrimai: psilocibinas atsparios depresijos gydymui pasiekė III fazę

Psilocibino terapija – viena sparčiausiai tiriamų psichiatrijos sričių. Svarbu atskirti, kas tiriama: tai ne grybai, o sintetinis, standartizuotos sudėties psilocibinas, skiriamas vieną ar du kartus prižiūrint gydytojams, kartu su psichologine pagalba prieš ir po seanso. Tyrimų dalyviai – žmonės, kuriems nepadėjo bent du skirtingi antidepresantų kursai (vadinamoji atspari depresija).

Tyrimas	Kas tirta	Rezultatas	Įrodymų lygis
Carhart-Harris ir kt., NEJM 2021	59 pacientai su vidutine–sunkia depresija; psilocibinas palygintas su antidepresantu escitalopramu, 6 savaitės	pagrindinis rodiklis nesiskyrė statistiškai reikšmingai; antriniai rodikliai labiau palankūs psilocibinui, bet be pataisos daugkartiniams palyginimams	II fazė, mažas atsitiktinių imčių tyrimas
Goodwin ir kt., NEJM 2022 (COMP001)	233 pacientai su atsparia depresija; vienkartinė didesnė dozė lyginta su labai maža kontroline	po 3 savaičių depresijos skalė (MADRS) sumažėjo 6,6 balo daugiau nei kontrolinėje grupėje; po 12 savaičių ilgalaikio atsako pranašumas nepatvirtintas; 77 % – nepageidaujami reiškiniai	II fazė, dvigubai aklas atsitiktinių imčių tyrimas
COMP005 (Compass Pathways, rezultatai 2025 m.)	258 pacientai JAV; viena dozė lyginta su placebu	po 6 savaičių MADRS skirtumas –3,6 balo (95 % PI nuo –5,7 iki –1,5)	III fazė; visi duomenys dar nepaskelbti recenzuojamame žurnale
COMP006 (Compass Pathways, rezultatai 2026 m. vasario mėn.)	581 pacientas Šiaurės Amerikoje ir Europoje; dvi dozės lygintos su labai maža kontroline	po 6 savaičių MADRS skirtumas –3,8 balo (95 % PI nuo –5,8 iki –1,8); ≥25 % sumažėjimą pasiekė 39 % pagrindinės grupės dalyvių	III fazė; bendrovės pranešimas, recenzuotos publikacijos dar nėra

Kaip skaityti šiuos skaičius? MADRS skalė matuoja depresijos sunkumą nuo 0 iki 60 balų, tyrimų dalyvių pradinis įvertinimas buvo apie 32–33 balus. III fazės tyrimuose skirtumas nuo kontrolinės grupės – apie 3,6–3,8 balo – yra statistiškai patikimas, bet nedidelis, ir atsakas pasiekiamas ne visiems: COMP005 tyrime kliniškai reikšmingą pagerėjimą pasiekė maždaug ketvirtadalis pagrindinės grupės dalyvių. Dar vienas metodinis iššūkis – psilocibino poveikis toks ryškus, kad dalyviai dažnai supranta, ar gavo veikliąją medžiagą, todėl visiškai „aklą“ tyrimą atlikti sunku. Kitaip tariant, mokslas rodo realų, bet ribotą poveikį griežtai atrinktai pacientų grupei, o ne universalų vaistą nuo depresijos.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) Compass Pathways psilocibino terapijai yra suteikusi „proveržio terapijos“ (angl. breakthrough therapy) statusą – jis reiškia pagreitintą vertinimą, o ne patvirtinimą. 2026 m. rugsėjo duomenimis, bendrovė teikia paraišką dalimis ir tikisi ją užbaigti 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį; galimas vaisto pateikimas rinkai JAV numatomas ne anksčiau kaip 2027 m. ir tik jei FDA jį patvirtins, o JAV narkotikų kontrolės agentūra pakeis medžiagos kontrolės kategoriją.

Australija leido psichiatrams skirti psilocibiną nuo 2023 m., Čekija – nuo 2026 m.

Šalis / institucija	Kas leidžiama	Sąlygos
Australija (TGA)	nuo 2023 m. liepos 1 d. specialiai įgalioti psichiatrai gali skirti psilocibino turinčius vaistus atsparios depresijos gydymui	tik įgaliotas psichiatras, žmonių tyrimų etikos komiteto pritarimas, TGA leidimas, kontroliuojama sveikatos priežiūros aplinka; medžiaga – 8 sąrašo kontroliuojamas vaistas
Čekija	nuo 2026 m. sausio 1 d. terapinis psilocibinas gali būti skiriamas specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose – pirmoji tokia ES šalis	tik gydymo įstaigose, griežtai reglamentuotomis sąlygomis (Čekijos nacionalinio psichikos sveikatos instituto informacija)
JAV (FDA)	psilocibino vaistas nepatvirtintas; suteiktas „proveržio terapijos“ statusas, teikiama paraiška	federaliniu lygiu psilocibinas lieka griežčiausios kontrolės medžiaga
Oregonas (JAV)	2020 m. referendumu (Measure 109) įteisintos prižiūrimos psilocibino paslaugos; licencijuoti centrai veikia nuo 2023 m.	valstijos lygio programa, prižiūri Oregono sveikatos tarnyba; tai nėra medicininis gydymas ir nėra FDA patvirtintas vaistas
Koloradas (JAV)	2022 m. referendumu (Proposition 122) įteisinta reguliuojama „natūralios medicinos“ programa; licencijų paraiškos priimamos nuo 2024 m. gruodžio 31 d.	valstijos lygio licencijavimas; federalinis draudimas galioja
Europos Sąjunga	ES lygiu registruoto psilocibino vaisto nėra	EUDA: psichodelikų terapija tiriama klinikiniuose tyrimuose

Koloradas prieš tai ilgai svarstė šį žingsnį – 77.lt apie tai rašė naujienoje „Ruošiamasi įteisinti psichodelinių grybų vartojimą“. Bendras visų šių modelių vardiklis – griežta kontrolė: įgalioti specialistai, atranka, prižiūrima aplinka. Nė viena šalis nėra įteisinusi laisvo psilocibinių grybų rinkimo ar prekybos jais kaip gydymo priemone.

Kodėl klinikinė terapija nėra tas pats, kas grybai iš miško ar pievos

Taisyklė, kurios laikomės visame gide, čia ypač svarbi: vaistinė medžiaga klinikoje ≠ grybas gamtoje. Lygiai taip pat, kaip iš musmirės muscimolio kilę vaistai nereiškia, kad musmirę vartoti naudinga, psilocibino klinikiniai tyrimai nereiškia, kad naudinga ar saugu vartoti psilocibinius grybus.

	Klinikinė psilocibino terapija	Gamtoje rinkti grybai
Medžiaga	sintetinis, standartizuotos sudėties psilocibinas	nežinomas ir labai kintantis kiekis; grybas gali būti visai kitos rūšies
Kas skiria	įgaliotas psichiatras pagal protokolą	niekas
Atranka	pacientai tikrinami dėl psichozės, širdies ligų, savižudybės rizikos	jokios
Aplinka	gydymo įstaiga, specialistai šalia visą poveikio laiką, psichologinė pagalba prieš ir po	atsitiktinė, dažnai be pagalbos
Supainiojimo rizika	nėra	galima mirtina eglinė kūgiabudė ar plaušabudės
Teisinė padėtis Lietuvoje	I sąrašo medžiagą galima vartoti tik registruoto vaisto sudėtyje – tokio vaisto Lietuvoje nėra	neteisėta – baudžiamoji atsakomybė

Taip pat svarbu sąžiningai pasakyti, ko mokslas dar nežino. Ilgalaikio saugumo duomenų – kas vyksta po kelerių metų, kaip dažnai reikia kartoti gydymą – dar nedaug. Rezultatai gauti atrinktose pacientų grupėse, todėl jų negalima perkelti visiems depresija sergantiems žmonėms. O apie „mikrodozavimą“, kuris populiarus socialiniuose tinkluose, griežtų įrodymų apie naudą nėra – jis nėra ir šių klinikinių tyrimų objektas.

Lietuvoje psilocibinas ir psilocinas – I sąraše: už laikymą iki 2 metų, už platinimą iki 15 metų

Psilocibinas ir psilocinas Lietuvoje įrašyti į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. įsakymu Nr. 5. Tai medžiagos, kurias draudžiama vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai jos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje – tame pačiame sąraše kaip heroinas ar kokainas. Kitaip nei musmirių medžiagoms, psilocibiniams grybams kiekiai teisės aktuose nustatyti: sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-239 Psilocybe grybus vertina pagal sausą masę.

Kiekis (SAM įsakymas Nr. V-239)	Psilocybe grybai, sausa masė	Kuo tai svarbu
Nedidelis	iki 5 g	BK 259 str. 2 d. – baudžiamasis nusižengimas
Didelis	daugiau kaip 500 g	BK 260 str. 2 d. – 8–10 metų laisvės atėmimo
Labai didelis	daugiau kaip 2 500 g	BK 260 str. 3 d. – 10–15 metų laisvės atėmimo

Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis taikomas tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas be tikslo platinti: gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Jei kiekis nedidelis, veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas). Svarbu, kad „perdirbimu“ laikomas ir grybų džiovinimas. To paties straipsnio 3 dalis numato išimtį: asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl pagalbos ar savo noru atidavė medžiagas valstybės institucijai, atleidžiamas nuo atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso 260 straipsnis taikomas, kai veikiama turint tikslą platinti arba kiekiai dideli: laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, didelio kiekio atveju – nuo 8 iki 10 metų, labai didelio – nuo 10 iki 15 metų; atsako ir juridiniai asmenys. Atskirai baudžiamas ir kito asmens lenkimas vartoti narkotines medžiagas (BK 264 str.).

Ribos galioja ir informacijai. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia skelbti informaciją, kurioje propaguojamas ar reklamuojamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, o Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 6 straipsnis tiesiai sako: „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų reklama draudžiama.“ Todėl šiame straipsnyje rasite mokslinių tyrimų rezultatus su jų įrodymų lygiu, teisinę padėtį ir pavojus, bet nerasite atpažinimo instrukcijų rinkimui, augimo vietų, kiekių vartojimui ar pirkimo vietų – ir tai ne cenzūra, o įstatymo reikalavimas. Kaip panašios taisyklės taikomos musmirėms ir kokie yra institucijų išaiškinimai, plačiai aprašyta dalyje „Musmirių draudimas Lietuvoje“.

Kur kreiptis pagalbos: 8 5 236 2052, 112 ir psichikos sveikatos centrai

Jei žmogus suvalgė nežinomų grybų ir jaučia nerimą, haliucinuoja, vemia ar viduriuoja, skambinkite VVKT apsinuodijimų informacijos skyriui 8 5 236 2052 (visą parą). Jei jis sumišęs, agresyvus, gali susižaloti, netenka sąmonės ar traukuliuoja – 112. Nepalikite tokio žmogaus vieno, neleiskite jam vairuoti, pašalinkite pavojingus daiktus ir kalbėkite ramiai. Būtinai pasakykite medikams, kokių grybų ir kada suvalgyta, – tai gali lemti, ar laiku bus įtartas amatoksinų apsinuodijimas.

Jei sergate depresija ir domitės psilocibino terapija, kalbėkitės su psichiatru: Lietuvoje gydymas teikiamas psichikos sveikatos centruose, o sunkios ar atsparios depresijos atvejais yra ir kitų, jau patvirtintų gydymo būdų. Registruoto psilocibino vaisto Lietuvoje nėra, todėl jo skirti negalima. Visų Lietuvoje augančių nuodingų ir pavojingų grybų apžvalgą rasite nuodingų grybų gide, o musmirių rūšis – dalyje „Musmirių rūšys“.

Viršelio nuotrauka: AnRo0002, viešasis domenas (CC0), Wikimedia Commons.