- Dėl raudonųjų musmirių gali tekti sėsti į kalėjimą net iki 15 metų
- Musmirės – nuodingi grybai, kurių nerekomenduoja vartoti jokie specialistai
- Žmonės piktinasi musmirių draudimu: kaltina, kad tai užkerta kelią natūraliai medicinai ir galimiems tyrimams
- Specialistai perspėja: džiovintos musmirės, musmirių užpilas ir kiti murmirių vartojimo būdai nėra vaistai
Dėl raudonųjų musmirių gali tekti sėsti į kalėjimą net iki 15 metų
Visi grybautojai ar liaudies medicinos mėgėjai turėtų suklusti. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo teisės aktai, įtraukiantys raudonojoje musmirėje (Amanita muscaria) esančias psichoaktyviąsias medžiagas – muscimolį ir iboteninę rūgštį – į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.
Šis sprendimas reiškia, kad nuo šiol raudonosios musmirės rinkimas, laikymas ar transportavimas tapo kriminalizuota veikla, o už šių grybų disponavimą be tikslo platinti gresia baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 str.: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jei nustatoma, kad musmirės buvo skirtos parduoti ar kitaip platinti, bausmė gali siekti net ir iki 15 metų laisvės atėmimo[1].
Drauge su šiuo draudimu įsigalioja ir kitas – draudimas rašyti apie tariamą musmirių naudą. Kadangi raudonosiose musmirėse esančios medžiagos pateko į narkotinių medžiagų sąrašą, visi turės laikytis Visuomenės informavimo įstatymo, pagal kurį yra draudžiama skelbti informaciją, propaguojančią ar reklamuojančią narkotines ar psichotropines medžiagas[2].
Pagrindinis musmirių priskyrimo prie narkotinių medžiagų argumentas – esą vis didėjantis apsinuodijimų raudonosiomis musmirėmis skaičius. Tiesa, tikslios statistikos taip ir nepateikiama, o musmirių valgymas vis dar siejamas tik su labai retomis arba per metus visai nepasitaikančiomis mirtimis. Palyginimui, nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų kasmet miršta po kelis šimtus žmonių Lietuvoje. Vien 2023 metais dėl to mirė 625 žmonės[3].
Taip pat teigiama, jog socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais išpopuliarėjo informacija apie tariamas šio grybo gydomąsias savybes, o prekyba musmirėmis bei jų produktais įvairiuose skelbimų puslapiuose ar tuose pačiuose socialiniuose tinkluose tapo daug dažnesnė. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir teisėsaugos institucijos tikisi, kad šis naujas draudimas esą padės sumažinti apsinuodijimų skaičių ir užkirsti kelią musmirių platinimui.
Tačiau šis sprendimas sukėlė ir gan didelę kritikos bangą. Liaudies medicinos šalininkai, gamtos mylėtojai ir kritiškai nusiteikę piliečiai klausia: ar tikrai toks griežtas draudimas yra pagrįstas? Kai kurie netgi samprotauja, kad galbūt musmirių priskyrimas narkotikams yra dar vienas bandymas susidoroti su alternatyviomis gydymo priemonėmis arba atvirkščiai – paskatinti greitesnį narkotikų dekriminalizavimą.
Musmirės – nuodingi grybai, kurių nerekomenduoja vartoti jokie specialistai
Musmirės būna įvairių rūšių, tačiau mums labiausiai žinoma raudonoji arba paprastoji musmirė. Ji pasižymi ryškiai raudona kepurėle su baltomis karputėmis, o pilnai užaugusi musmirė taip pat turi baltą sijonėlį ant koto, kuris apačioje išplatėja[4].
Pagrindinės paprastojoje musmirėje randamos medžiagos: iboteno rūgštis, muscimolis, muskarinas, betainai ir kiti aminai. Šios medžiagos gali sukelti apsinuodijimo simptomus, dažniausiai pasireiškiančius jau po pusvalandžio ar iki 2 valandų po grybo suvartojimo. Apsinuodijimo musmirėmis požymiai yra gan aiškūs: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, taip pat gali pasireikšti haliucinacijos, koordinacijos sutrikimai, sąmonės pokyčiai, depresija ar susijaudinimas, traukuliai ir netgi sąmonės netekimas.
Tad raudonųjų musmirių vartojimas yra labai rizikingas, nes jos gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų, nors ir nėra tokios mirtinai pavojingos kaip kai kurios kitos musmirių rūšys.
Visgi, nors musmirės ir žinomos kaip nuodingas grybas, liaudies medicinos entuziastai kartoja, jog jas neva galima naudoti įvairioms ligoms gydyti, įskaitant sąnarių skausmo malšinimui, miego gerinimui ar net vėžio gydymui. Socialiniuose tinkluose apstu žmonių, kurie dalinasi musmirių paruošimo receptais ir tvirtina, kad tai yra visiškai saugu ir neva veiksmingiau už šiuolaikiškus vaistus. Nors retkarčiais pasitaiko apsinuodijimo atvejų, musmirių entuziastai tikina, jog visi šie atvejai esą tėra tik neatsargiai ir netinkamai musmires vartojusių žmonių kaltė.
Tačiau specialistai nesutinka su tokiais musmirių mėgėjais ir perspėja, kad raudonoji musmirė neturi jokių gydomųjų savybių. Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė sako, kad žmonės maišo apsvaigimą su gydomosiomis savybėmis[5]:
„Dėl to musmirių miltelių ar tinktūros pavartoję žmonės jaučiasi gerai. Vienas efektų ir yra patiriama euforija. Manyčiau, kad dėl to visuomenėje ir kilo musmirių vartojimo panacėja: gydytojai be reikalo narkotinių preparatų neišrašo, o čia, patys tikrojo poveikio nežinodami, bet prisiskaitę visokių pseudoteorijų ir patarimų socialiniuose tinkluose, gaminasi ir be kontrolės vartoja kas tik nori. Organizmas prie šio narkotiko pripranta, žmogus jo pavartojęs pasijunta lengvai, ir jam atrodo, kad gydymasis musmirėmis padeda.“
Žmonės piktinasi musmirių draudimu: kaltina, kad tai užkerta kelią natūraliai medicinai ir galimiems tyrimams
Musmirių priskyrimui prie kitų narkotinių medžiagų nepritariantys asmenys socialiniuose tinkluose kritikuoja šį sprendimą, aiškindami, kad tai ne tik užkerta kelią tradiciniam, ilgą istoriją menančiam musmirės naudojimui, bet ir riboja galimybę gilinti mokslines žinias apie šio grybo savybes. Internautai pabrėžia, jog nors raudonoji musmirė yra nuodinga, daugelis nuodingų gamtos išteklių tapo svarbių medicininių atradimų pagrindu. Tad kyla klausimas, ar toks draudimas neblokuoja galimų medicininių inovacijų ir supratimo apie šio grybo tikrąjį potencialą.
Verta paminėti, jog užsienio mokslininkai jau yra tyrę musmirę ir kai kurie tyrimai iš tikrųjų atskleidė galimą raudonosios musmirės naudą malšinant skausmą[6]. Dėl musmirėje esančių medžiagų, ji išties gali veikti žmogaus organizmą kaip skausmą malšinantys vaistai[7]. Tiesa, tai tikrai nereiškia, jog reikėtų valgyti pačias musmires, jų tiesiog prigrybavus artimiausiame miške, nes tai gali baigtis apsinuodijimu ar net mirtimi. Tačiau tokie atradimai rodo, jog galbūt musmirės galėtų būti naudojamos natūralesnių vaistų gamyboje.
Draudimas atrodo dar labiau kontraversiškas, kai prisimename žalsvąją musmirę (Amanita phalloides), kuri yra mirtinai nuodinga. Ji nėra įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą ir lieka visiškai legaliai prieinama. Visuomenininkas Linas Karpavičius socialiniame tinkle irgi išreiškė pyktį dėl naujai priimto sprendimo[8]:
„Jiems pavyko tai, ko sovietai net nesapnavo. Žalsvąją mirtinai nuodingą musmirę galima skinti, vežtis į namus, vartoto ir numirti. Jokių problemų dėl to valdžia nemato. Tačiau raudonojoje musmirėje mūsų gyvybei pavojų mato. Ačiū.
Nuo sausio pirmos dienos mums nebegalima šio grybo net parvežti savo naminiams gyvūnams. Draudžiama rinkti, transportuoti, turėti ir parduoti. Jei ras raudonąją musmirę pas jus, laisvės atėmimas iki 2 metų, jei pardavinėsite - iki 15 metų.
O štai tokius nuodus, kaip alkoholį, antibiotikus pavadintus konservantais, skonio stipriklius, dažiklius ir emulsiklius maiste, rafinuotus maisto produktus, kurių gamybos procese naudojamos benzino frakcijos, maistą apdorota glifosatu, hormoninius preparatus, psichotropinius preparatus ir barbituratus, įvairius nereceptinius "vaistus", kurie žaloja kepenis ir inkstus ir kurie jūsų gyvenimą padaro nepilnaverčiu, vartoti pasirodo galima.
90 procentų prekybos centruose parduodamo maisto sukelia nutukimą, kraujagyslių užkalkėjimą, artritą, hipertoniją ir kitus negalavimus, bet juos parduoti galima be apribojimų.“
Kai kurie musmirių kriminalizavimu pasipiktinę asmenys netgi nuėjo iki to, kad socialinėje erdvėje klausia, ar tai gali būti strateginis siekis nukreipti visuomenės dėmesį nuo alternatyvių gydymo priemonių, siekiant jas visiškai eliminuoti iš viešosios erdvės. Jie klausia, ar musmirės kriminalizavimas nėra sąmoningas bandymas riboti žmonių galimybes rinktis natūralius gydymo būdus.
Tačiau toks klausimas iš esmės yra klaidingas, kadangi ekspertai apskritai nepripažįsta, jog musmirės gali gydyti įvairius negalavimus. Musmirės oficialiai pripažįstamos kaip nuodingi ir chaliucinogeninį poveikį suteikiantys grybai, o ne natūralūs vaistai.
Kai kurie kritikai taip pat mano, kad musmirės kriminalizavimas yra strategija, siekiant skatinti platesnes diskusijas apie narkotikų dekriminalizavimą. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad visuomenėje sunku rasti palaikymo narkotikų politikos liberalizavimui, tačiau musmirės įtraukimas į narkotinių medžiagų sąrašą neva gali tapti pretekstu diskusijoms ir greitesniam narkotikų dekriminalizavimo procesui.
O kol dalis žmonių piktinasi ir samprotauja apie galimas musmirių uždraudimo aplinkybes, dar kiti sugalvojo naują protesto būdą – organizuoja musmirių fotografavimo čempionatus ir vakarėlius. Tačiau verta įsidėmėti, kad tokių vakarėlių organizavimas, reklamavimas ar buvimas juose irgi yra nelegali veikla, už kurią gali tekti atsakyti. Juk nuo šiol raudonosios musmirės negalima ne tik pardavinėti ar valgyti, bet ir apskritai ją turėti.
Specialistai perspėja: džiovintos musmirės, musmirių užpilas ir kiti murmirių vartojimo būdai nėra vaistai
Nepaisant to, kaip įdomiai gali skambėti musmirių vartojimas mediciniais tikslais, svarbu įsidėmėti, jog toks poelgis yra labai rizikingas, o nuo šiol – ir nelegalus. Tiek už musmirių rinkimą, turėjimą ar vartojimą, tiek ir už bandymą jas pardavinėti, gali tekti sulaukti laisvės atėmimo bausmės.
O specialistai perspėja, kad musmirių vartojimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ar net baigtis mirtimi. Nesvarbu, ar jas mėginama vartoti šviežias, ar džiovintas, ar tiesiog tepti skaudamas vietas musmirių užpilu – visi tokie ir panašūs bandymai kelia riziką sveikatai ir nuo naujųjų metų priskiriami draudžiamų narkotinių medžiagų vartojimui.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba perspėja, kad musmirės ir iš jų pagaminti produktai nėra vaistai[9]:
„Atkreipiame dėmesį, kad paprastoji musmirė – tai nuodingas grybas. Tad bet kokiu pavidalu vartojami paprastosios musmirės produktai gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Būkite budrūs ir dėmesingi sau. Neeksperimentuokite su savimi.“
Jei dėl kažkokių priežasčių norisi išmėginti natūralias gydymosi priemones, reikėtų rinktis tokias, kurios nėra pripažintos kaip itin pavojingos žmogui ar net nuodingos. Pavyzdžiui, yra teigiančių, jog juodasis beržo grybas, kuris yra saugus naudoti bei neturi haliucinogeninių savybių, yra natūralus vaistas nuo vėžio.
