Šiaurės Korėja išbandė torpedą su dirbtiniu intelektu: ekspertai mano, kad ji skirta Pietų Korėjos laivams

Šiaurės Korėja teigia išbandžiusi naują torpedų sistemą „Zam-2.0“, kurioje taikiklio aptikimui ir nukreipimui esą naudojamas dirbtinis intelektas. Valstybinė naujienų agentūra KCNA sistemą vadina „itin greita ir tiksliai valdoma“. Bandymas atliktas ketvirtadienį po vandeniu, o pranešimas apie jį paskelbtas šeštadienį. Tai dar vienas iš daugybės ginklų bandymų, kuriais Pchenjanas pastarosiomis savaitėmis demonstruoja augančias jūrų pajėgas. Pietų Korėjos ekspertas mano, kad torpeda nukreipta prieš didžiuosius Pietų Korėjos karinio laivyno antvandeninius laivus.

KCNA: „Zam-2.0“ taikinius aptinka dirbtinio intelekto pagalba

Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“ duomenimis, Šiaurės Korėja ketvirtadienį išbandė „Zam-2.0“ torpedų sistemą, kad patvirtintų sėkmingą jos techninį atnaujinimą. KCNA teigimu, dirbtinio intelekto technologija pritaikyta taikinio aptikimo ir torpedos nukreipimo funkcijoms. Bandymą prižiūrėję aukšti krašto apsaugos pareigūnai įvertino, kad jis „buvo didžiulė sėkmė, numatanti reikšmingą pokytį realiame karinio laivyno vystyme“.

„Bandymas įrodė pagrindinę technologiją, kuri didina varos efektyvumą ir raketinių variklių našumą“, – rašė KCNA. Pasak agentūros, per pastaruosius penkerius metus atlikta daugiau nei 180 su ginklu susijusių bandymų. Kitų detalių apie ginklą Šiaurės Korėja neatskleidė. KCNA taip pat nepaaiškino, ką tiksliai reiškia dirbtinio intelekto panaudojimas.

Ekspertai abejoja Šiaurės Korėjos teiginiais apie dirbtinį intelektą

„Bandymas, regis, buvo skirtas pasigirti itin greita, dirbtinio intelekto valdoma torpeda, kurią sunku iš anksto aptikti ir išvengti ir kuri nukreipta prieš didžiuosius Pietų Korėjos karinio laivyno antvandeninius laivus“, – „The Korea Times“ sakė Kyungnamo universiteto Tolimųjų Rytų studijų instituto profesorius Limas Eul-chulas.

Kai kurie ekspertai, kaip rašo naujienų agentūros AP žinią perspausdinęs „myMotherLode“, mano, kad Šiaurės Korėja greičiausiai tobulina nukreipimo programinę įrangą, tačiau abejoja, ar jos ginklai iš tiesų turi pažangių skaitmeninių galimybių, pavyzdžiui, autonominį taikinių parinkimą. Pietų Korėjos kariuomenė, kuri dažnai kaltina Šiaurę perdedant savo karines technologijas, KCNA pranešimo iš karto nekomentavo.

„The Korea Times“ kalbinti ekspertai mano, kad naujasis ginklas gali būti vadinamoji superkavitacinė torpeda – tai rodo Šiaurės Korėjos teiginiai apie raketinius variklius ir žodis „itin greita“. Tokia torpeda nosinėje dalyje sukuria oro burbulą, kuris sumažina vandens pasipriešinimą, todėl ji plaukia daug greičiau nei įprastos torpedos. Kitos tokius ginklus kuriančios šalys, laikraščio duomenimis, susidūrė su techniniais sunkumais, ypač išlaikant veiksmingą nukreipimą ir valdymą dideliu greičiu po vandeniu. Korėjos gynybos ir saugumo forumo generalinis sekretorius Shinas Jong-woo vertina, kad Šiaurės Korėja kuria naujas torpedas, kurias planuoja montuoti į plečiamą povandeninių laivų laivyną. „Tai bandymas sumažinti karinių pajėgumų atotrūkį nuo Pietų Korėjos karinio laivyno“, – sakė jis.

Pchenjanas iš povandeninio laivo paleido sparnuotąsias raketas

Torpedos bandymas vyko netrukus po to, kai trečiadienį Šiaurės Korėja išbandė dviejų tipų strategines sparnuotąsias raketas, paleistas iš po vandens. „Yonhap“ duomenimis, jos, kaip manoma, paleistos iš 3 000 tonų povandeninio laivo Rytų jūroje. „Yonhap“ duomenimis, ekspertai mano, kad raketos galėjo būti paleistos iš 2023 m. rugsėjį pristatyto povandeninio laivo „Hero Kim Kun Ok“, kurį Pchenjanas vadina savo pirmuoju taktiniu branduoliniu atakos povandeniniu laivu. Pietų Korėjos Jungtinio štabo atstovo teigimu, viena raketa paleista iš vertikalaus paleidimo įrenginio, kita – iš torpedų aparato. Kariuomenė teigė raketas sekusi nuo pasiruošimo paleidimui iki skrydžio pabaigos. Tai buvo pirmieji per beveik trejus metus Šiaurės Korėjos raketų paleidimai iš po vandens. Ekspertų teigimu, bandymuose tikriausiai dalyvavo dar netarnaujantis povandeninis laivas, kuris, Pchenjano teigimu, skirtas branduoliniams ginklams paleisti.

Šiaurės Korėja neseniai į rikiuotę įvedė ir du 5 000 tonų minininkus – „Choe Hyon“ Geltonojoje jūroje ir „Kang Kon“ Rytų jūroje. Rugsėjo 20 d. ir spalio 3 d. ji išbandė įvairaus nuotolio hipergarsines raketų sistemas, skirtas pralaužti Pietų Korėjos ir Japonijos priešraketinę gynybą. Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong tvirtino, kad spalio 3 d. išbandytose raketose taip pat panaudota dirbtinio intelekto technologija.

Data	Bandymas
Rugsėjo 20 d.	įvairaus nuotolio hipergarsinės raketų sistemos
Spalio 3 d.	hipergarsinės raketos (Kim Yo Jong: su dirbtiniu intelektu)
Spalio 14 d. (trečiadienis)	dviejų tipų strateginės sparnuotosios raketos iš povandeninio laivo
Spalio 15 d. (ketvirtadienis)	„Zam-2.0“ torpedų sistema
Per 5 metus	daugiau nei 180 su torpeda susijusių bandymų

Šaltiniai: „Yonhap“, AP („myMotherLode“), „Euronews“.

Kim Jong Unas dėmesį perkelia į karinį laivyną

Pasak AP, po daugelio metų balistinių raketų kūrimo Kim Jong Unas savo dėmesį perkelia į jūrų pajėgas. „Euronews“ pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja atliko ir kelis balistinių raketų bandymus, siekdama didinti savo arsenalą augant įtampai su Pietų Korėja. Pastaraisiais metais Kim Jong Unas nutraukė bet kokį diplomatinį dialogą ir bendradarbiavimą su Pietų Korėja ir pavadino ją nuolatiniu priešu, o branduolinės derybos su Vašingtonu jau daugelį metų įstrigusios.

Rugpjūtį JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis turi „57 labai galingus branduolinius ginklus“, ir vėl gyrė savo santykius su juo. „Žinote ką, tai, kad aš su juo sutariu, yra gerai, o ne blogai“, – teigė D. Trumpas, pridūręs, kad Pchenjano branduolinis arsenalas „niekada“ neturėjo būti leistas sukurti. Tuomet jis sakė ketinantis susitikti su Kim Jong Unu vėliau šiais metais, tačiau detalių nepateikė. Šio mėnesio pradžioje D. Trumpas taip pat tvirtino, kad „nuolat“ užkerta kelią karui tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos.